Ko reikia, kad Lietuvos ekonominės plėtros ir pažangos procesas nemažintų tempo? Vienas svarbiausių kriterijų yra inovacijos, tačiau Europos Komisijos paskelbtame Inovacijų švieslentės reitinge Lietuvai teko tik 20-oji vieta. Mokslo specialistams ši žinia didelės nuostabos nekelia.
Ko reikia, kad Lietuvos ekonominės plėtros ir pažangos procesas nemažintų tempo? Vienas svarbiausių kriterijų yra inovacijos, tačiau Europos Komisijos paskelbtame Inovacijų švieslentės reitinge Lietuvai teko tik 20-oji vieta. Mokslo specialistams ši žinia didelės nuostabos nekelia. Jų teigimu, judame pirmyn, tačiau svarbiausia inovatyvios šalies puoselėjimo sėkmės sąlyga glūdi ateities talentų ruošime: specialistų, išmanančių inovacijų kūrimą ir diegimą, rengimas turi tapti švietimo sistemos prioritetu.
VGTU „LinkMenų fabriko“ nuotr.
Siūlo vadovautis sporto ir meno pasaulių pavyzdžiais
Švietimo svarbą pabrėžia ir technologijų pokyčio sparta – Pasaulio ekonomikos forumo ekspertai dar 2016 m. teigė, kad du trečdaliai dabartinių pirmokų atėję į darbo rinką taps profesijų, kurios šiuo metu dar tiesiog neegzistuoja, atstovais.
„Siekdami įgyvendinti Lietuvos darniosios plėtros siekius, šalyje privalome turėti daugiau kompetentingų inovatorių, todėl kandidatų į juos paieška ir kryptingas ugdymas turi įtraukti visus šalies mokinius ir prasidėti nuo ankstesnio amžiaus. Būtent tokie principai, realizuoti sportininkų ir menininkų ugdymo sistemose, leidžia Lietuvoje išauginti pasaulinio lygio sporto ar meno profesionalus“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) nuotolinio ugdymo platformos „Ateities inžinerija“ koordinatorius dr. Henrikas Mykolaitis.
Jo teigimu, inžinerija vertės kūrimo procese užima ypatingą vietą, nes ji bent keliolikoje krypčių – nuo mechanikos ir elektronikos iki informatikos, aplinkos ir medijų inžinerijos – integruodama ir pritaikydama gamtos mokslų, matematikos ir kitų sričių žinias kuria bei palaiko gamybos priemones ir technologijas visiems kitiems ekonominės veiklos sektoriams.
„Šiandienos inovacijos remiasi trimis kompetencijų „banginiais“: kūrybingumu, technologijų įvaldymu ir verslumu, todėl idealus inovatorius privalo turėti tiek bendrąsias, tiek konkrečios srities dalykines kompetencijas: nuo gebėjimų surasti ar sukurti ir pritaikyti naujausias mokslo žinias, tyrimų metodus iki gebėjimų veiksmingai naudoti šiuolaikines medžiagas, technologinius procesus, įrankius. Nuoseklaus ugdymo keliu būsimieji inovatoriai turėtų pradėti eiti dar mokykliniame amžiuje – kaip tai nuo seno daro būsimieji meno ar sporto profesionalai“, – įsitikinęs H. Mykolaitis.
Sėkmės kelias per STEAM integraciją
Didėjant atskirčiai tarp bendrojo ugdymo programų visumos ir vis labiau skaitmenizuotos technologinės aplinkos, kurioje gyvena nūdienos mokiniai, bendrojo ugdymo programa turi stipriau susieti žinias su jų praktiniu kūrybiškumu ir pritaikymu šiuolaikiniame kontekste, tam integruojant STEAM dalykų (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics) – gamtos mokslų, matematikos, informatikos, inžinerijos, dizaino, ekonomikos, vadybos – žinias ir principus.
„Deja, dabartinė integruoto mokymo praktika ir ugdymo turinys dar yra toli nuo šios vizijos. Pavyzdžiui, technologijų ugdymas dažniausiai apsiriboja tekstilės, medžio apdirbimo ar kitų tradicinių amatų kryptimis, o elektronikos krypties ugdymas pagal programą baigiasi 10-oje klasėje. Tradicinių amatų mokymasis skatina mokinių kūrybingumą ir rankų miklumą, todėl negalima teigti, kad jis iš viso nėra reikalingas programose, tačiau šalies pažangą vis dėlto daugiausia lemia mūsų gebėjimas kurti ir valdyti kitokias technologijas, todėl jų pagrindai privalo tilpti į šiuolaikines bendrojo ugdymo programas“, – sako H. Mykolaitis.
VGTU jau daug metų organizuoja Jaunojo inžinieriaus, Jaunųjų architektų ir dizainerių neakivaizdines mokyklas. Universiteto sukurta mokinių nuotolinio ugdymo platforma „Ateities inžinerija“ siūlo nemokamus vaizdo kursus, metodines priemones, interneto prieigą prie profesionalių IT įrankių ir nuotolines konsultacijas Lietuvos mokyklų vyresniųjų klasių mokiniams, norintiems atlikti savarankiškus kūrybinius projektinius darbus ar tiesiog pasitobulinti šiuolaikinės inžinerijos, technologijų, vadybos, gamtos mokslų, informatikos, dizaino ir verslumo srityse.
Perspektyvesnė darbo vieta – gebantiems kurti naujus produktus ir technologijas
Vis dėlto ne viskas bendrojo lavinimo programose piešiama niūriomis moksleivių ateičiai spalvomis. Specialistai pripažįsta, kad dalis mokyklų jau yra pažengusios į priekį ir į tradicinį lavinimą įsidiegusios STEAM ugdymo metodus.
VGTU kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“ jau 25 sostinės mokyklose įgyvendino projektus, susijusius su STEAM ugdymu. Bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe, mokykloms padovanoti 3D spausdintuvai, lazeriai, mikrokompiuteriai ir mikrovaldikliai, CNC frezavimo staklės, litavimo įranga, taip pat organizuotos atviros kūrybinės „Fab Lab“ dirbtuvės ir verslumo mokymai.
VGTU „LinkMenų fabriko“ direktorius Adas Meškėnas atkreipia dėmesį, kad STEAM ugdo įvairias reikalingas ir tarpusavyje susijusias kompetencijas, kurios padės pasirinkti norimą specialybę ir leis nesunkiai persikvalifikuoti į kitą sritį – tai ateityje bus ypač svarbu.
„Manau, kad su inžinerija ir technologijomis moksleiviai turėtų būti supažindinami kuo anksčiau, o vėliau vyktų nuolatinis susidomėjimo palaikymas dalyvaujant technologinių būrelių veiklose. Ne mažiau svarbus ir tarpdiscipliniškumas ugdymo procese“, – įsitikinęs A. Meškėnas.
Amerikiečių mokslininkų iš Džordžtauno universiteto atliktas tyrimas, analizuojantis žmonių įgūdžius ateityje, rodo, kad didžiausias jų trūkumas gali pasireikšti būtent su STEAM susijusiose srityse.
„Todėl įžvelgiame būtinybę skatinti bendradarbiavimą tarp mokyklų, jaunųjų tyrėjų, verslo įmonių, siekiant supažindinti mokinius su realaus pasaulio iššūkiais, diegti jiems mąstymo būdus, kurie padėtų greitai prisitaikyti sparčiai kintančioje aplinkoje, leistų kurti naujus produktus ir tobulinti jau sukurtas technologijas“, – įsitikinęs A. Meškėnas.
Ketvirtoji pramonės revoliucija skatina automatizacijos procesus įvairiose srityse, populiarėja dirbtinis intelektas, spartėja technologijų pažanga, todėl žmonės, turintys menkus darbo įgūdžius, mažiau imlūs naujoms technologijoms, vis spartesniu tempu tampa mažiau konkurencingi ir paklausūs darbo rinkoje. Tuo pačiu metu kūrybingumas, problemų sprendimas, kritinis mąstymas, technologinis raštingumas jau tampa kertinėmis savybėmis, norint įsilieti į darbo rinką.
„Kasmet vis mažiau mokinių renkasi studijuoti inžineriją ir tiksliuosius mokslus, nors šių specialistų paklausa darbo rinkoje didžiausia. Kitas paradoksas – šių dalykų mokymasis vis dar siejamas su vadovėliais ir sausa teorija, nors technologiškai tai yra vienos pažangiausių sričių. Mes viliamės, kad platesnė STEAM dalykų integracija ir „Fab Lab“ dirbtuvės taps teigiamu impulsu pokyčiams Lietuvos mokyklose“, – teigia A. Meškėnas.
Pasak jo, ilgainiui tai stiprintų ir bendrą inovacijų kultūrą mūsų šalyje. Ir galbūt jau netrukus Inovacijų švieslentės reitinge Lietuvai teks vieta tarp lyderių.
