Elektronika.lt
 2024 m. kovo 29 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 29 d. 11:39
Paaiškėjo, kokį atsiperkamumą turi namų ūkyje naudojamos, elektros energiją kaupiančios baterijos (1)
Kovo 29 d. 08:26
Inovacijų ekspertai su partneriais siekia pagerinti Lietuvos miškų ir jų kelių būklę
Kovo 28 d. 20:32
„Elektrum Lietuva“ į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą šiemet investuos 9 mln. eurų
Kovo 28 d. 17:25
NASA „BurstCube“ palydovas paleistas tirti galingiausius sprogimus kosmose
Kovo 28 d. 14:50
„Logitech“ pristato „Signature Slim“ klaviatūrą ir darbo bei gyvenimo derinį prie rašomojo stalo
Kovo 28 d. 11:17
Kaip atrodys mokslai, studijos ir darbas DI eroje: pagrindiniai parodos „Karjera & studijos Lietuvoje“ akcentai
Kovo 28 d. 08:52
Jungikliai pagaminti iš atliekų – naujovė tvariems namams
Kovo 27 d. 20:30
Saulės elektrinė – daugiabučio balkone: ar tai įmanoma Lietuvoje? (1)
Kovo 27 d. 18:19
4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Kovo 27 d. 16:36
Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti

Vilnietis ne juokais susirūpino: mamai už 215 eurų padovanojo ne išmanų dulkių siurblį, o šnipą

Publikuota: 2020-03-07 11:06
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Vytautė Merkytė
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Į „Delfi“ redakciją kreipėsi vilnietis Martynas, kuris bijo, kad vietoj išmanaus pagalbininko namuose savo senyvo amžiaus mamai už 215 eurų nupirko įrenginį, kuris pritaikytas šnipinėjimui.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Į „Delfi“ redakciją kreipėsi vilnietis Martynas, kuris bijo, kad vietoj išmanaus pagalbininko namuose savo senyvo amžiaus mamai už 215 eurų nupirko įrenginį, kuris pritaikytas šnipinėjimui.

Vilnietis ne juokais susirūpino: mamai už 215 eurų padovanojo ne išmanų dulkių siurblį, o šnipą
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com

Siurbliui prireikė nuotraukų

Martynas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – „Delfi“) teigia, kad internetu iš Kinijos savo mamai nupirko išmanų siurblį. Siurblys, sako vyras, kainavo 215 eurų. „Kai norėjau siurblį prijungti prie mamos telefono, kad ji galėtų telefonu siurblį valdyti, pamačiau, kad siurblys prašo prieigos prie mamos telefone esančių kontaktų, vietos nustatymų, prieigos prie telefone esančių nuotraukų ir vaizdo įrašų.

Kadangi jau teko girdėti apie kinų įvairius šnipinėjimų atvejus, tai beabejojo kyla nelabai malonūs jausmai. O kam siurbliui reikia nuotraukų?“, – svarsto susirūpinęs vyras.

Kaip pasakoja kibernetinio saugumo įmonės „Tesonet“ Rizikų valdymo vadovas Ramūnas Žika, Martyno papasakota situacija – geras ir iliustratyvus pavyzdys. „Tai žmogui yra labai akivaizdu, nes, kai prieigos prie nuotraukų paprašo aplikacija telefone, tai nekelia susirūpinimo - tai suprantama ir natūralu, kadangi telefone yra nuotraukų. Tokiu atveju, žmogui galvoje nekirba pašalinės mintys, kad gali būti kažkas ne taip. Atrodo, gerai, tegul žiūri tas nuotraukas, kurios ir yra telefone. Bet kai prieigos prie nuotraukų netikėtai ima prašyti siurblys, tada jau bet kam aišku, kad tai nenatūralu“, – sako R. Žika.

Anot jo, tai kad prieigos prie telefone esančių nuotraukų nori ir išmanus siurblys – gana suprantamas reiškinys. „Tai tiesiog būdas gamintojui uždirbti pinigų. Nuotraukas galima labai sėkmingai ir lengvai nuskaityti: gali matyti ir atpažinti, kokie daiktai yra nuotraukoje. Šią informaciją galima panaudoti pritaikant reklamas asmeniui, jas labiau personalizuojant. Pavyzdžiui, gamintojas matys, kad žmogus turi vaikų. Tada jis ir gaus jam daug aktualesnes vaikiškų prekių reklamas“, – sako R. Žika.

Tačiau, pabrėžia pašnekovas, jis nupasakoja visai gerą scenarijų, mat pasekmių gali būti ir daug blogesnių. „Išmanieji daiktai tikrai gali sukelti didelį pavojų. Siurblys yra mažiau baisus, nesutraiškys. Bet, pavyzdžiui, jei tai būtų virdulys, kuris yra valdomas internetu ir su elektroniniu, o ne mechaniniu termostatu, nuotoliniu būdu jį būtų galima užkaisti ir liepti jam virti, kol išgaruos vanduo. Tada virdulys išsilydis, užsidegs ir namuose kils gaisras.

Išmanus daiktas jus gali užpulti ir užpulti labai kryptingai. Kolega bandė „nulaužti“ virdulį ir jam pavyko. Tik to virdulio termostatas buvo mechaninis, tad pasiekęs tam tikrą temperatūrą jis išsijungė. Bet valdymą perimti pavyko nesunkiai“, – sako R. Žika.

R. Žika sako, kad gamintojai tai laiko geru būdu užsidirbti papildomų pinigų. „Taip sakau visai atsiribojęs nuo emocijų ir žiūriu iš praktinės pusės. Jie gali prekiauti informacija trečiosioms šalims ir iš to papildomai užsidirbti“, – sako Rizikų valdymo vadovas.

Nieko nėra absoliučiai saugaus

„Delfi“ dėl komentaro taip pat kreipėsi į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą. Pasiteiravus, ar išmanūs daiktai gali kelti grėsmę, NKSC ekspertai teigia, kad kadangi esame įpratę gyventi vis greitesnį gyvenimo būdą, daiktų internetas suteikia mums daugiau komforto ir efektyvesnio laiko naudojimo, tačiau nėra pagalvojama apie šių įrenginių kibernetinį saugumą. „Nėra nieko absoliučiai saugaus, tik tam tikrų grėsmių mažinimas“, – rašoma atsakyme.

NKSC ragina skaitytojus, prieš naudojantis bet kuriuo išmaniuoju įrenginiu, susipažinti su gamintojo teisiniu asmens duomenų reglamentavimu.

Atsakyme pabrėžiama, kad ne reta situacija, kai žmonės neskaito, ką įsidiegia, kokias prieigos teises suteikia išmaniesiems įrenginiams.

Pasiteiravus kokios grėsmės gali kilti, jei toks nesaugus daiktas yra prijungtas prie namų Wi-Fi tinklo, NKSC ekspertai įvardija kelis galimus scenarijus: nuo duomenų rinkimo apie vartotoją, viso tinklo kontrolės perėmimo, duomenų užšifravimu ir grasinimais šantažuojant paviešinti duomenis, gauti prieigas prie kitų įvairių šaltinių.

NKSC ragina saugoti savo duomenis ir nemanyti, kad esate „niekam neįdomūs“. „Šiais laikais informacija yra vertybė, kuri, nors ir neapčiuopiama, bet pamatuojama. Duomenis galima išnaudoti įvairiems tikslams, dažniausiai vartotojai tampa grupuočių taikiniais dėl finansinių aspektų ir nors asmuo teigia, kad jis niekam nėra įdomus – tačiau jo paskyros, kontaktai yra dažnai išnaudojami tolimesniems veiksmams atlikti: pavyzdžiui tapatybės vagystės“, – teigia NKSC atstovai.

Dažniausiai žmonės nukenčia ne dėl įrenginių

„Swedbank“ Saugumo patikros tarnybos vadovas Vytautas Krakauskas teigia, kad, kalbant apie jautrius asmeninius duomenis, tai saugiomis galima vadinti tas technologijas, kurios nėra prijungtos prie interneto. „Tačiau šiais laikais iš tokių technologijų mums mažai naudos. Tuo metu nei viena prie interneto prijungta technologija nėra 100 proc. saugi, o daugelis jų yra per daug sudėtingos, kad paprastas žmogus galėtų įvertinti atskiro įrenginio ar paslaugos saugumo lygį. Kuo įrenginys išmanesnis ir gali atlikti daugiau funkcijų, tuo didesnė tikimybė, kad per jį vienaip ar kitaip gali nukentėti mūsų privatumas“, – sako V. Krakauskas.

Anot jo, kur kas didesnę riziką gali kelti įprastas nešiojamas kompiuteris. „Prisijungus prie jo nuotoliniu būdu ir jį užvaldžius, būtų galima gauti prieigą prie visų jame esančių dokumentų, stebėti mūsų veiksmus ekrane, fiksuoti klaviatūros spustelėjimus ir rinkti prisijungimo duomenis, o įjungus mikrofoną ar kamerą šnipinėti aplinką. Šiuo atveju rizika nukentėti gerokai didesnė.

Tačiau, kaip rodo patirtis, dažniausiai žmonės nukenčia ne dėl įrenginių ar paslaugų spragų, o dėl savo neapdairumo. Jie patiki sukčiams prisijungimo prie interneto banko duomenis, kortelių duomenis, naudoja lengvai įspėjamus ar pasikartojančius slaptažodžius. Elgiantis neapdairiai internete, galima susiduri su įvairiausiomis rizikomis“, – sako specialistas.

Jis pateikia ir pavyzdį. „Įsivaizduokite, kad užsiregistruojate geras kainas siūlančioje parduotuvėje. Registracijos metu panaudojate tą patį el. pašto adresą ir slaptažodį, kurį naudojate ir prisijungimui prie „Facebook“ paskyros. Interneto parduotuvė praranda vartotojų duomenis, nes nėra itin saugi. Programišiai ima tikrinti užgrobtus duomenis kitose interneto paslaugose, prisijungia prie jūsų „Facebook“ paskyros ir iš jos išsiunčia žinutes jūsų draugams ir artimiesiems rašydami, kad jums neva nutiko nelaimė ir dabar jie turi pervesti pinigų į nurodytą sąskaitą.

Pagrindinis patarimas, kad kiekvieną kartą, kai pradedate naudotis nauju įrenginiu ar paslauga, vertėtų atidžiai įvertinti, kokius duomenis apie save reikia pateikti, ar paslaugos teikėjui visi duomenys tikrai reikalingi, ar galiausiai mūsų gaunama nauda atsveria galimą riziką, kad nutekėjus duomenims jais kas nors pasinaudos. Ir, aišku, patiems rūpintis savo saugumu virtualioje erdvėje“, – pataria V. Krakauskas.

Biometrinių duomenų saugumas

Dalis išmaniųjų įrenginių jau prašo ir mūsų biometrinių duomenų. Tačiau ar juos saugu visiems įrenginiams patikėti? V. Krakauskas atsako, kad vartotojo autentifikavimo sistemos, paremtos biometriniais duomenimis, daugeliu atvejų yra saugesnės už slaptažodžius. „Žinant slaptažodį, prie paskyros prisijungti galima iš bet kur. Tačiau norint piktnaudžiauti biometrine autentifikavimo sistema, reikia ne tik suklastotų biometrinių duomenų, bet ir konkretaus įrenginio, susieto su tais duomenimis. Patys biometriniai duomenys dažniausiai saugomi tik įrenginyje ir nėra niekur persiunčiami, tad jų nutekėjimo rizika, palyginus, maža“, – sako V. Krakauskas.

Jis pabrėžia, kad nepaisant visų saugumo priemonių, kurias diegia bankai, visoje saugumo priemonių grandinėje vartotojo elgesys yra svarbiausias. „Net ir pažangiausios saugumo sistemos negali apsaugoti tų vartotojų, kurie nerūpestingai ar dėl nežinojimo patiki savo prisijungimo ar kitus asmeninius duomenis piktavaliams. Todėl pradėjus naudotis naujais įrenginiais ar saugumo priemonėmis, visada vertėtų susipažinti su rekomendacijomis kaip jomis naudotis teisingai ir kaip jos prisideda prie didesnio mūsų asmeninių duomenų saugumo“, – sako V. Krakauskas.


Delfi.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama