Elektronika.lt
 2022 m. gruodžio 8 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gruodžio 7 d. 20:22
6 naudingi patarimai, kaip išsirinkti rankšluosčių džiovintuvą
Gruodžio 7 d. 18:22
Protingos nežemiškos gyvybės požymių medžioklė ką tik gavo didžiulį postūmį
Gruodžio 7 d. 16:32
Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių
Gruodžio 7 d. 14:36
Metavisata: už, prieš ir kodėl ši virtuali realybė turėtų rūpėti?
Gruodžio 7 d. 12:27
Naujas puslapis „Toyota“ hibridinių automobilių istorijoje: „Prius Plug-in Hybrid“
Gruodžio 7 d. 10:17
KTU mokslininkas apie 3D spausdintuvu atspausdintus namus – kada juos pamatysime Lietuvoje?
Gruodžio 7 d. 08:22
Navigacijos sistemos automobiliuose: atgyveno ar tebėra reikalingos?
Gruodžio 6 d. 20:23
IT testuotojai savo darbus automatizuoja, bet prarasti amato nebijo
Gruodžio 6 d. 17:25
„Mercedes-Benz“ turi itin ambicingą tikslą: iki 2050 metų nori pasiekti tai, ko dar nesugebėjo niekas kitas
Gruodžio 6 d. 14:10
Kvantiniame kompiuteryje sukurta „kirmgrauža“ teleportavo informaciją, kaip ir buvo numatyta
FS19 Mods
FS19 Courseplay, FS19 Maps, FS19 Seasons
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
FS22 Mapy
Farming Simulator 19 mody, FS22 Tractor, FS22 Mods
Sims 4 Mods
Sims 4 cheats, Sims 4 money cheat, Sims 4 careers
Lastenvaunut
Turvaistuin, Matkarattaat, Lasten vaatteet
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
FS22 Map mods
Farming simulator 22 mods, FS22 Harvesters, FS22 Seasons
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
Tėvystės gidai
2 mėnesių kūdikis,
6 mėnesių kūdikis,
8 mėnesių kūdikis
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti

Tyrimas atskleidė: 9 iš 10 lietuvių baiminasi dėl robotų keliamų grėsmių darbo rinkai

Publikuota: 2020-02-13 08:21
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Daugelį rutininių darbų už mus jau daro robotai, tačiau jie vis labiau kėsinasi ir į profesijas, kurios tradiciškai priskiriamos žmogaus rankų darbui. Ir nors lietuviai jautrūs kainai, net trečdalis respondentų rinktųsi kokybišką ir brangesnį rankų darbo daiktą, o ne pigesnį serijinės gamybos analogą. Kokias profesijas artimiausiu metu pakeis robotai ir ką apie tai mano Lietuvos visuomenė?

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Daugelį rutininių darbų už mus jau daro robotai, tačiau jie vis labiau kėsinasi ir į profesijas, kurios tradiciškai priskiriamos žmogaus rankų darbui. Kaip parodė naujausias tyrimas*, ši robotizacija sėja nerimą: 88 proc. lietuvių mano, kad robotai kelia grėsmę darbo vietoms, o serijinės gamybos kūriniai jiems atrodo neautentiški ir praradę žmogiškąjį ryšį. Ir nors lietuviai jautrūs kainai, net trečdalis respondentų rinktųsi kokybišką ir brangesnį rankų darbo daiktą, o ne pigesnį serijinės gamybos analogą. Kokias profesijas artimiausiu metu pakeis robotai ir ką apie tai mano Lietuvos visuomenė?

Diskusija apie robotizaciją. Pranešimo autorių nuotr.
Diskusija apie robotizaciją. Pranešimo autorių nuotr.

JAV prekybos milžinė „Amazon“ jau yra užpatentavusi robotą, kuris kuria drabužius, o „Christie‘s“ aukcione Niujorke už kone pusę milijono dolerių parduotas portretas, tapytas dirbtinio intelekto. Šie pavyzdžiai rodo, kad robotai ir dirbtinis intelektas artėja prie sričių, kurios tradiciškai buvo priskiriamos žmogaus kūrybiškumui, rankų darbo autentiškumui. Kokias grėsmes čia įžvelgia Lietuvos visuomenė?

Apie tai į nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką susirinko padiskutuoti įvairių sričių meno, mokslo ir verslo atstovai – rūbų dizaineris Robertas Kalinkinas, menininkas Algis Kriščiūnas, fotografas Donatas Stankevičius, „Fazer Bakery Baltic“ kepyklų gamybos ir tiekimo direktorė Zita Petkevičienė bei KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) Automatikos katedros vedėjas docentas Gintaras Dervinis.

Labiausiai baiminasi prarasti darbo vietas

Diskusijos metu pristatytas tyrimas atskleidė, kad didžiausia robotų keliama grėsme apklausti Lietuvos gyventojai įvardija darbo vietų praradimą. Dėl to nerimą jaučia 66 proc. respondentų. Pusė apklaustųjų įsitikinę, kad dėl robotais paremtos gamybos nelieka žmogiškojo ryšio, kiek mažesnė dalis gyventojų (42 proc.) mano, jog mašinų pagaminti produktai ar teikiamos paslaugos praranda autentiškumą.

Tyrimas kartu atskleidė, kad rankų darbas vis dar suvokiamas kaip vertybė. Trečdalis apklaustųjų sutiktų sumokėti daugiau už rankų darbo produktą, o ne mažesnę sumą už serijinės gamybos daiktą. Diskusijos dalyviai svarstė, kad, atsižvelgiant į lietuvių jautrumą kainai, tai rodo, jog nemaža dalis visuomenės nenorėtų prarasti autentiškumo ir išmainyti jo į idealumą, net ir pigesnį.

„Dabar taip paprasta daryti darbus automatizuotai: kurti muziką, meną, daiktus. Visas pasaulis tampa automatišku – tobulu, bet šablonišku, idealiu, bet negyvu. Gal todėl tikrieji, žmogiški kūriniai mums tokie brangūs: dažų potėpiai ant drobės, gyvos muzikos skambesys, keramiko rankų atspaudus išlaikiusi vaza. Mums nereikia robotiško idealo, juk didžiausias grožis slypi žmogaus prisilietime“, – diskusijos metu tikino fotografas ir menininkas A. Kriščiūnas.

Verslas pasiruošęs prisitaikyti

Panašią poziciją išsakė ir verslo atstovė – net ir diegiant inovacijas gamyboje, šiandien iš verslo vartotojai tikisi atvirumo, skaidrumo ir žmogiškumo. Diskusijos metu „Fazer Bakery Baltic“ gamybos ir tiekimo direktorė Baltijos šalims Z. Petkevičienė tikino, kad žmonės už produkto nori matyti tikrus veidus ir tikras istorijas. Todėl net ir masinės gamybos produktus kurianti bendrovė puoselėja tradicijas ir autentiškumą.

„Verslui patogu gamybos procesą perleisti robotams ir mašinoms, kurios garantuoja tikslumą ir greitį. Tačiau yra produktų, su kuriais lietuvius sieja stiprus emocinis ryšys, duona – vienas iš jų. Duonos kepimas anksčiau buvo tikra ceremonija, duona buvo šventa. Šis sakralumas išlieka svarbus ir šiandien – iš duonos mes tikimės šilumos, artumo. Todėl mes savo gamyboje robotizuojame tik tuos mechaninius procesus, kurie nesukuria pridėtinės emocinės vertės galutiniam produktui, pavyzdžiui, gaminių pakavimas. Tačiau žmogaus rankų prisilietimas ir rūpestis mūsų duonos gamybos procesuose išlieka labai svarbus, nes šalia produkto savybių, suteikia gaminiui unikalumo ir savitumo“, – apie robotizacijos ir rankų darbo santykį versle kalbėjo „Gardėsio“ prekės ženklo atstovė Z. Petkevičienė.

Kokias profesijas pakeis robotai?

Bene daugiausiai diskusijų kelia klausimas, kokios profesijos susiduria su didžiausia grėsme būti išstumtos robotų? Ar mums ateityje reikės siuvėjų, vairuotojų (bepilotės vairavimo sistemos jau ne naujiena), kepėjų ar muzikantų?

Didžiausia dalis Lietuvos gyventojų (24 proc.) mano, kad robotai ir dirbtinis intelektas ateityje pakeis vairuotojus, 22 proc. tokį likimą prognozuoja siuvėjams ir drabužių dizaineriams, 18 proc. – fotografams, 17 proc. – muzikantams, 15 proc. – juvelyrams ir 12 proc. virtuvės šefams bei kepėjams.

KTU elektros ir elektronikos fakulteto, automatikos katedros vedėjas diskusijos dalyvius skubėjo nuraminti. Anot jo, robotizacija ir dirbtinis intelektas nėra tikroji žmonijos grėsmė kažko netekti.

„Robotai – tai įrankiai, skirti pagelbėti atlikti nemėgstamą, monotoninį bei rutininį darbą. Jie leidžia įtraukti į gyvenimą naujų spalvų, skonių, pojūčių bei naujų galimybių. Jų nereikia bijoti, jais reikia tik naudotis ir mėgautis. Juk atsiradus kinui, dalis aktorių pakeitė teatro sceną į filmavimo aikštelę, bet aktoriaus profesija juk taip niekur ir nedingo, kaip ir teatras. Taip bus ir su kitomis kūrybinėmis profesijomis: bus naudojančių ir klasikines technikas, ir modernias. Žinoma, atsiras ir naujų profesijų, kurių galbūt šiuo metu ir negalime įvardinti. Bet svarbiausia nebijoti naujovių, tik svarbu tai daryti atsakingai”, –sako KTU doc. G. Dervinis.

Dizaineris R. Kalinkinas išsakė kitokią nuomonę – pasak jo, kai kurių kūrybinių darbų pakeisti mašinomis paprasčiausiai neįmanoma.

„Kai kurios paslaptys ir technikos, pavyzdžiui, unikalūs nėriniai, siuvinėjimo metodai ar net žakardinių audinių audimas iki šiol yra tiesiog per sudėtingas kūrybinis procesas automatizacijai. Dėl to rankų darbas ir meistrai, kurie iš kartos į kartą mokėsi to amato, yra verti pagarbos ir paklausa jų darbui turėtų būti vis didesnė. Ir tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių“, – renginio metu teigė rūbų dizaineris.

Rankų darbo profesijos nugulė į parodą

Diskusijos metu taip pat buvo pristatytas „Gardėsio“ prekės ženklo inicijuotas socialinis fotografijos projektas – paroda „Mūsų duona kasdieninė“. Jo metu fotografas Donatas Stankevičius įamžino dešimt profesijų, kuriose pagrindinis darbo įrankis – žmogaus rankos. Parodos tikslas – kviesti susimąstyti, ar šių žmonių rankų darbą gali pakeisti robotai bei kaip tai paveiktų galutinį produktą.

„Visi žmonės, kuriuos teko fotografuoti šiai parodai, jautėsi pagerbti, įvertinti. Juk kai kuriama rankomis – parodoma ne tik pagarba vartotojui, unikalumas, bet ir šiluma, emocinis ryšys. Kurdamas bet kokį produktą žmogus viską apmąsto, skiria tam laiko. O kas gali būti brangiau nei laikas? Jis negrįžta, nesidaugina, jo nenusipirksi. Todėl kiekvienas prisilietimas yra vertingas. To negali joks robotas, joks algoritmas”, – teigia fotografijų autorius Donatas Stankevičius.

Paroda visą šią savaitę, iki vasario 17 dienos, bus eksponuojama nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, vėliau persikels į kitų didžiųjų šalies miestų prekybos centrus.

* Tyrimą š. m. sausio 20-28 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Jo metu apklausta 1015 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tyrimo lokacija – visa Lietuvos teritorija.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

Mobizona.lt – telefonų dėklai, apsauginiai stiklai, dalys

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2022 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Ilgalaikiai kreditai, paskola už automobilį, kreditų skaičiuoklė
www.mokilizingas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama