Sausio pradžioje svarstymui Seime pateikti teisės aktai, kurie numato, kad nuo 2021-ųjų bus atsisakyta reguliuojamų elektros kainų namų vartotojams. Lietuva viena iš paskutiniųjų šalių visoje ES, atverianti namų vartotojų elektros rinką ir sieksianti paskatinti aktyvų nepriklausomų energijos tiekėjų dalyvavimą. Todėl tai gali tapti vienu didžiausių pokyčių šalies energetikoje per ateinančius kelerius metus. Ko galima tikėtis?
Sausio pradžioje svarstymui Seime pateikti teisės aktai, kurie numato, kad nuo 2021-ųjų bus atsisakyta reguliuojamų elektros kainų namų vartotojams. Lietuva viena iš paskutiniųjų šalių visoje ES, atverianti namų vartotojų elektros rinką ir sieksianti paskatinti aktyvų nepriklausomų energijos tiekėjų dalyvavimą. Todėl tai gali tapti vienu didžiausių pokyčių šalies energetikoje per ateinančius kelerius metus. Ko galima tikėtis?
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Nauji energijos produktai
Šiuo metu namų elektros vartotojai gali pasirinkti iš kelių tipų planų, pavyzdžiui, mokėti už elektrą pagal vieną standartinį tarifą arba pagal dieninį ir naktinį tarifą. Tačiau visais atvejais elektros kaina yra užfiksuota ir nekintanti, ją kiekvienų metų pabaigoje nustato rinką prižiūrinčios institucijos.
Tikėtina, kad atsisakius reguliuojamų elektros kainų namų vartotojams Lietuvoje, nepriklausomi elektros tiekėjai galės pasiūlyti kur kas platesnį produktų spektrą. Tose valstybėse, kur rinkoje veikia keletas nepriklausomų elektros tiekėjų, vartotojai gali rinktis vidutiniškai iš 5–8 skirtingų pasiūlymų. O ten, kur nepriklausomi energijos tiekėjai itin aktyvūs, vartotojai gali pasirinkti iš 10 ar didesnio skaičiaus pasiūlymų.
Šalies gyventojai gali tikėtis bent kelių reikšmingų naujovių. Pirmiausia, įdiegus išmaniuosius skaitiklius, atsiras galimybė rinktis su elektros kaina biržoje glaudžiai susietus produktus. Taip bus galima išnaudoti palankias tendencijas elektros rinkoje ir, atsižvelgiant į kainų pokyčius, valdyti namų ūkio energijos poreikius. Antra, rinkos dalyviai greičiausiai pasiūlys daugiau būdų įsigyti žaliosios elektros energijos. Trečia galimybė – turintieji elektromobilius galės tikėtis jiems skirtų specialių elektros energijos planų.
Praėjusiais metais mūsų užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 16 proc. šalies gyventojų norėtų pirkti žaliąją elektros energiją, o 27 proc. pageidautų naudotis inovatyviais energijos vartojimo ir valdymo sprendimais. Tokios galimybės jiems atsiras atsisakius reguliuojamų elektros kainų.
Mažesnės elektros kainos
Nuo šių metų pradžios elektros kainos namų vartotojams vidutiniškai išaugo apie 15 procentų. Panašia dalimi jos padidėjo ir praėjusiais metais. Šį pabrangimą iš esmės nulėmė du dalykai. Ankstesniais metais reguliuojamuose tarifuose buvo įskaičiuojama mažesnė elektros kaina palyginti su ta, kuri vyravo biržoje. Todėl 2020 m. nustatyta didesnė elektros kainos dalis bendrame tarife, kuri atitinka tendencijas biržoje. Antras veiksnys – tai padidinti elektros perdavimo ir skirstymo tarifai.
Vienam namų ūkiui, kuris per mėnesį vidutiniškai sunaudoja apie 150 kW elektros energijos, sąskaita už elektrą šįmet padidės maždaug 3 eurais – iki 22 eurų per mėnesį. Elektros kainos dalis dabartiniame tarife sudaro 5,3 cento. Rinkoje šiuo metu vyrauja nuo 20 iki 50 proc. mažesnė elektros kaina, t. y. ji sudaro apie 3–4 centus. Vadinasi, nepriklausomi energijos tiekėjai galėtų gyventojams pasiūlyti tokį elektros tarifą, kuris atitiktų praėjusių metų ar būtų mažesnis. Dėl to vidutinio namų ūkio išlaidos už elektrą galėtų sumažėti apie 12–48 eurus per metus.
Nepriklausomai nuo rinkoje vyraujančių kainų, gyventojai, kaip verslo įmonės šiuo metu, įsigydami elektrą iš nepriklausomų tiekėjų galės iš karto išnaudoti palankias rinkos tendencijas. Tikėtina, kad nepriklausomi tiekėjai lanksčiau reaguos į rinkos pokyčius, todėl jie galės pasiūlyti mažesnes kainas greičiau negu reguliuotojas nustatydavo iki šiol. O jei rinkoje įsivyrautų didesnės kainos, jas taip pat bus galima užfiksuoti trumpesniam arba ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui.
Nauji žaidėjai rinkoje
Atsisakius reguliuojamų kainų namų vartotojams, į šią rinką greičiausiai ateis bent keli nepriklausomi elektros energijos tiekėjai. O kaip rodo pavyzdžiai iš telekomunikacijų ar finansų sektoriaus, kuo didesnė konkurencija, tuo didesnę naudą gali gauti galutiniai vartotojai.
Ir čia kalbama ne tik apie mažesnes elektros energijos kainas ar didesnę produktų įvairovę, bet ir greitesnį bei sklandesnį klientų aptarnavimą, naujus klientų aptarnavimo kanalus, o svarbiausia – didesnį dėmesį kiekvieno vartotojo poreikiams.
Elektros tiekimas namų vartotojams gali tapti ne vien energijos bendrovių veiklos sfera. Namų vartotojai neturėtų nustebti sulaukę pasiūlymo iš savo interneto ar televizijos tiekėjo, kuris pasiūlys jungtinę paslaugą. Liberalizuotoje rinkoje elektros tiekėju galės tapti bet kuri verslo bendrovė, atitinkanti tam tikras taisykles ir pasiruošusi aptarnauti mažmeninius klientus.
Kas toliau?
Priežiūros institucijų ir visų rinkos dalyvių laukia intensyvus pasiruošimo pusmetis. Tam, kad rinkos liberalizavimas atneštų kuo didesnę naudą, dabar svarbiausia dėmesį sutelkti į sklandų pereinamąjį laikotarpį: užtikrinti tinkamą rinkos dalyvių techninį pasirengimą, sudaryti lygias sąlygas konkuruoti. Trumpiau tariant – mažiau barjerų.
Taip pat reikėtų nepamiršti aktyvios šalies gyventojų informavimo kampanijos svarbos. Reguliuotojas galėtų iškelti tokios kampanijos efektyvumo tikslus, taip pat siekti, kad kuo mažiau vartotojų liktų nieko nepasirinkę ir už elektrą mokėtų brangiau.
Jei didžioji dalis sklandžiam perėjimui reikalingų sąlygų bus užtikrintos, Lietuva turės vieną aktyviausių ir konkurencingiausių energijos rinkų regione. Dėl to laimės šalies gyventojai – jie galės gauti palankesnes kainas, didesnį produktų pasirinkimą ir pasinaudoti kitais inovatyviais sprendimais, kurie iki šiol nebuvo prieinami rinkoje.
Elektros rinkos atvėrimas namų vartotojams svarbus ir siekiant didesnių tikslų – mažinti anglies dvideginio emisiją bei prisidėti prie didesnio visos šalies ekonomikos tvarumo. Rinkos atvėrimas suteiks daugiau galimybių šalies gyventojams rinktis žaliosios energijos tiekėją, tai savo ruožtu bus didesnė paskata plėtoti tokius projektus mūsų šalyje. Galiausiai tai Lietuvai leistų reikšmingai prisidėti prie ES tikslo tapti nulinių emisijų kontinentu iki 2050 metų.
Vytenis Koryzna yra nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit Lietuva“ vadovas
