Pastaraisiais metais – per tūkstantį nusiskundimų dėl nekokybiškų elektrotechnikos prekių

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, pastaraisiais metais daugėja vartotojų nusiskundimų dėl nekokybiškų elektrotechnikos prekių. Siekdama stiprinti vartotojų teisių apsaugą, Teisingumo ministerija aptarė šalyje parduodamų elektrotechnikos prekių kokybę.

Diskusijoje dalyvavo prekybininkai ir vartotojų teisių gynimo organizacijų atstovai.

Paklaustas, kokių priemonių imsis Teisingumo ministerija, kad dvigubos kokybės elektrotechnikos prekės nepatektų į vartotojų rankas, teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas sako, kad tam bus atlikta elektrotechnikos prietaisų ekspertizė.

„Bus nustatoma Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje esama buitinė technika, ar yra skirtumas, ar ne. Jeigu yra, reikia nustatyti, kodėl, ir žiūrėti, kad produktai mūsų šalyje atitiktų keliamus ES reikalavimus“, – kalba viceministras.

Ž. Plytniko aiškinimu, padažnėję skundai dėl nekokybiškų elektrotechnikos prekių lėmė pokyčius.

„Neseniai buvo priimta ES direktyva, numatanti svarbius pokyčius. [...] Ji įsigalios po dviejų metų, tačiau, jei nustatoma, kad yra gaminamos prastesnės prekės, jau šiandien vartotojų tarnyba gali inicijuoti patikrinimą ir nubausti įmones“, – pažymi teisingumo viceministras.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo prekių skyriaus vedėjos Rasos Pupienienės teigimu, ginčai dėl nekokybiškų elektrotechnikos prekių kyla nuolat. Pastaraisiais metais – per tūkstantį nusiskundimų, sako ji.

Statistiškai tai yra daug. [...] Kiek Vartotojų teisių apsaugos tarnyba egzistuoja ir kiek ji tuos ginčus sprendžia, elektrotechnika visada užėmė aukštesnes pozicijas pagal skundžiamų prekių statistiką“, – sako R. Pupienienė.

Pastaraisiais metais – per tūkstantį nusiskundimų. Statistiškai tai yra daug.

Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė pastebi, jog pastaraisiais metais padaugėjo nusiskundimų dėl visų prekių.

„Buvo imtasi darbo su tų prekių pardavėjais, kurios yra labiausiai skundžiamos. Pirmoje vietoje – avalynė. [...] Dabar atkreiptas dėmesys į elektrotechnikos prekes“, – paaiškina R. Pupienienė.

Lietuvoje prekės prastesnės?

Vyrauja nuostata, jog lietuviai negalėtų įpirkti geresnės kokybės elektrotechnikos prekių, todėl tenka prekiauti prastesniais gaminiais. Pasak R. Pupienienės, ši versija buvo kelta ir per minėtą diskusiją.

„Pardavėjai atkreipė dėmesį, kad vartotojai galimai orientuojasi į pigesnes elektrotechnikos prekes. Vartotojas yra taupus, tiria rinką, lygina kainas ir renkasi pigiausią. Kadangi buvo susirinkę ne tik Lietuvos pardavėjai, bet ir atstovaujantieji Latvijai, Estijai ir Vokietijai, jie pastebėjo, kad kitų šalių vartotojai dažniau renkasi kiek brangesnę prekę. Manytina, kad brangesnė prekė ilgiau tarnauja“, – komentuoja pašnekovė.

Anot R. Pupienienės, per diskusiją prekybininkai įsipareigojo operatyviai reaguoti į vartotojų nusiskundimus, tačiau kategoriškai neigė į šalį įvežantys prastesnės kokybės prekes.

„Jie akcentuoja, kad galimai susidaro įspūdis, jog kitų šalių vartotojai perka brangesnes prekes ir labiau įsigilina į instrukciją. Kadangi vartotojai kitose šalyse naudoja prekę pagal instrukciją, ši tarnauja ilgiau“, – sako ji.

R. Pupienienės aiškinimu, pagal mažmeninės prekybos taisykles, visos elektrotechnikos prekės įeina į negrąžinamų prekių sąrašą.

„Jeigu pardavėjas geranoriškai sutinka, jis prekę gali priimti. Jeigu ne, priemonės priversti tokią prekę priimti teisiškai nėra“, – pabrėžia ji.

Ragina kreiptis į pardavėją

Įsigijus nekokybišką elektrotechnikos prekę, visų pirma reikėtų kreiptis į pardavėją, sako R. Pupienienė.

„Jeigu problema nėra išsprendžiama, būtina palikti raštišką reikalavimą, adresuotą pardavėjui, o ne garantinio aptarnavimo servisui. Turi būti išreiškiamas tikslus reikalavimas. Atsakymą į tokią pretenziją pardavėjas turėtų pateikti per 14 dienų nuo pretenzijos gavimo. Jeigu toks atsakymas vartotojo netenkina arba tenkina tik iš dalies, jis turėtų kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Jeigu problema nėra išsprendžiama, būtina palikti raštišką reikalavimą.

Įstatymas numato eilę vartotojo teisių įsigijus netinkamos kokybės prekę. Vartotojas gali prašyti nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus, gali prašyti pakeisti ar suremontuoti prekę – jis pats renkasi savo situacijai palankiausią reikalavimą. Jeigu jis prašys prekę grąžinti, kad jam būtų sumokėti visi pinigai, turi būti nustatytas esminis trūkumas. Visada yra vertinama, ar prekė nekokybiška. [...] Skundas išnagrinėjamas per tris mėnesius“, – pabrėžia pašnekovė.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.