Dirbtinis intelektas, nanotechnologijos, robotinė chirurgija ir virtualioji realybė. Nors sparčiai besivystančios technologijos medicinoje atveria naujas galimybes, daugeliui jos kelia ir nerimą, taip pat kyla diskusijų, ar robotai pakeis gydytojus ir kitus sveikatos srities specialistus. Dažnai bijoma ir dėl nežinomybės, koks bus dirbtinio intelekto požiūris į žmogų.
Dirbtinis intelektas, nanotechnologijos, robotinė chirurgija ir virtualioji realybė. Tai – ne fantastinio filmo scenarijus, o naujausios technologijos, tampančios moderniosios medicinos dalimi. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studijų centro vadovo, profesoriaus Žilvino Dambrausko teigimu, jau netrukus modernėjanti medicina leis atsisakyti adatų ir dalį kraujo tyrimų atlikti neinvaziniu būdu, o kaupti sveikatos duomenis bus taip paprasta, kad tai daryti galės ir pats pacientas.
Nors sparčiai besivystančios technologijos medicinoje atveria naujas galimybes, daugeliui jos kelia ir nerimą, taip pat kyla diskusijų, ar robotai pakeis gydytojus ir kitus sveikatos srities specialistus. Dažnai bijoma ir dėl nežinomybės, koks bus dirbtinio intelekto požiūris į žmogų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studijų centro vadovas, profesorius Žilvinas Dambrauskas
Diskutuojančius apie technologinės pažangos poveikį sveikatos priežiūros sričiai prof. Ž. Dambrauskas ramina – sveikatos specialistų tikrai nepakeis jokie robotai. „Robotai nei dabar neoperuoja, nei po 50-ies metų to nedarys. Robotai tik transformuoja žmogaus prisilietimą, nufiltruoja nereikalingus judesius, tačiau operuoja žmogus. Taip operacija tampa mažiau traumuojanti“, – studijų ir karjeros renginyje „Aukštųjų mokyklų mugė 2020“ tvirtino profesorius.
Žmogiškasis faktorius medicinoje ypač svarbus – juk ne veltui nuo seno sakoma, kad žmogaus prisilietimas gydo, taip pat svarbus ir žmogiškas pokalbis, sako chirurgas Ž. Dambrauskas. Naujosios technologijos leidžia šį prisilietimą perduoti, jis niekur neišnyksta.
Net jei mums ir seksis visą gyvenimą išlikti sveikiems, visos naujosios technologijos skirtos tam, kad būtume dar sveikesni, teigia profesorius. Tam reikia atrasti ryšį su technologijomis, tapti atviresniems, suprasti, kaip jos gali pakeisti mūsų gyvenimą. „Dabar sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą be išmanaus telefono. Jei naudosimės ir išmaniaisiais laikrodžiais bei kitomis technologijomis, tapsime atviresni ir kitoms sveikatos priežiūros naujovėms“, – sako Ž. Dambrauskas.
Modernėjant medicinai keičiasi ir pačių pacientų vaidmuo: daugelis jų tampa išradingesni ir savarankiškesni, patys sprendžia, kokio gydymo nori. Prie to prisideda socialiniai tinklai, įvairios dirbtiniu intelektu paremtos technologijos, vis labiau populiarėjantys išmanieji laikrodžiai.
Svarbu, kad nuolatos besikeičiančioje aplinkoje tobulėtų ir pats gydytojas – tokį sveikatos specialistą reikia ugdyti dar studijų metu, tinkamai paruošus studijų programas. Taip pat reikia, kad sveikatos specialistai bendradarbiautų su informatikais, mechanikais, technikais.
Prof. Ž. Dambrauskas apibūdino, kaip artimiausiu metu keisis sveikatos priežiūros sistema. Pasak jo, visi pacientai taps savo sveikatos duomenų savininkais ir juos kaups asmeniškai, taip pat jau netrukus galima tikėtis neinvazinių kraujo tyrimų ir didesnės socialinių tinklų įtakos priimant įvairius sprendimus. Kai kurie pokyčiai jau matomi ir Lietuvoje – pradedama kaupti elektroninė ligos istorija, todėl pacientų sveikatos duomenys daugiau niekur nebedings.
Robotai tavęs nepakeis – tokią žinią esamiems ir būsimiems abiturientams, jų šeimos nariams ir mokytojams vasario 6–7 dienomis LSMU studentai ir dėstytojai pristatys Vilniuje vyksiančiame studijų ir karjeros renginyje „Studijos 2020“.
