Tradicinę televiziją kasdien žiūri devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų. Įdomu tai, kad ne kiekvienu atveju dėmesio centre atsiduria televizorius, o be jo naujametinės nakties neįsivaizduoja net 80 proc. Lietuvos gyventojų.
Tradicinę televiziją kasdien žiūri devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų. Įdomu tai, kad ne kiekvienu atveju dėmesio centre atsiduria televizorius, o be jo naujametinės nakties neįsivaizduoja net 80 proc. Lietuvos gyventojų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Tai rodo naujausias TV žiūrėjimo tyrimas, jį „Telia“ užsakymu atliko „KOG Institute“.
„Atrodytų, kad televizorius – televizijai, kompiuteris – internetui, o telefonas – skambučiams ir socialiniams tinklams. Tačiau žmonės šiuos įrenginius naudoja kur kas aktyviau ir įvairiau: vieni savo dienos neįsivaizduoja be televizoriaus, kitiems svarbiausias jų išmanusis telefonas, kuriuo žiūrimi ir tie patys filmai ar serialai“, – sako „Telia“ paslaugų vadovė Elina Dapkevičienė.
Prie TV – daugiau nei po valandą
„Telia“ užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų televizijos ir kito vaizdo turinio žiūrėjimo įpročių tyrimas atskleidė, kad didelė dalis (60 proc.) žmonių prie TV praleidžia nuo 1 iki 4 valandų per dieną. Iki valandos per dieną prie žydrojo ekrano praleidžia penktadalis šalies gyventojų.
Tyrimo duomenimis, šis laisvalaikio praleidimo būdas mažiausiai domina jaunimą nuo 18 iki 24 m. amžiaus. Daugiausia laiko tradicinės TV žiūrėjimui skiria 45 m. ir vyresni žmonės.
„Tyrimas rodo ir dar vieną aiškią tendenciją – gyventojai nori žiūrėti kokybišką ir įvairesnį vaizdo turinį, turėti platesnį teminių kanalų pasirinkimą. Todėl tie, kas namuose turi mokamą išmaniąją TV, ją žiūri daugiau“, – sako E. Dapkevičienė.
Kitas vaizdo turinys, toks kaip „YouTube“ ar prenumeruojamos paslaugos (HBO, „Netflix“ ir pan.), taip pat žiūrimas kasdien, bet jam žmonės skiria mažiau laiko – du iš trijų jį žiūri iki 2 valandų per dieną. Šioje kategorijoje svarstyklės persisvėrę atvirkščiai: jaunimas tokį turinį mėgsta labiau, o vyriausieji mažiau ar net apskritai kito vaizdo turinio nežiūri.
Vieno įrenginio nebeužtenka
Paaiškėjo, kad dauguma (83 proc.) lietuvių namuose turi po tris išmaniuosius įrenginius. Dažniausia tai – išmanusis telefonas, televizorius ir nešiojamasis kompiuteris, kurie populiarumu kone dvigubai lenkia planšetes ir stacionarius kompiuterius.
Kadangi dauguma žmonių savo namuose turi tris ir daugiau įrenginių, natūralu, jų naudojimas pasiskirsto. Filmams ir serialams žiūrėti įprastai naudojamas televizorius, tuo tarpu interneto vaizdeliams, muzikai ir žaidimams – telefonas. Nešiojamas kompiuteris visais atvejais yra antra pagal naudojimą priemonė.
Tyrimo duomenimis, išmanieji telefonai jau tapo pagrindiniu laisvalaikio ir pramogų šaltiniu jaunimui (18-24 m.), jie taip pat dažniau naudoja nešiojamuosius kompiuterius. Tuo metu vyresni gyventojai (45–64 m.) lieka ištikimi televizoriui.
„Šis tyrimas rodo akivaizdžią kartų kaitą: jaunesni žmonės turiniui naudoja įvairesnius įrenginius ir jų turi daugiau. Ir net jei jų namuose televizorius yra, tai dar nereiškia, kad jis skirtas tradicinei televizijai žiūrėti – arba ne tik jai. Dar labiau stebina tai, kad „antraisiais ekranais“ iki šiol laikyti išmanieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai tampa pagrindiniais vaizdo pramogų šaltiniais namuose“, – pastebi E. Dapkevičienė.
