Lietuvos IT sektoriaus reputacija, pažangių užsienio investuotojų atėjimas į šalį bei aukščiausiojo lygio programuotojų kompetencija ir toliau augins teigiamus ekonominius pokyčius šalyje. Nors potencialas šiam sektoriui augti sparčiai yra milžiniškas, tačiau 2020 m. greitesnį augimą gali pakoreguoti ne tik darbo užmokesčio naštos augimas, mokestinė aplinka, bet ir kiti reikšmingi ekonominiai faktoriai.
Lietuvos IT sektoriaus reputacija, pažangių užsienio investuotojų atėjimas į šalį bei aukščiausiojo lygio programuotojų kompetencija ir toliau augins teigiamus ekonominius pokyčius šalyje. Nors potencialas šiam sektoriui augti sparčiai yra milžiniškas, tačiau 2020 m. greitesnį augimą gali pakoreguoti ne tik darbo užmokesčio naštos augimas, mokestinė aplinka, bet ir kiti reikšmingi ekonominiai faktoriai.
Asociatyvi nuotr.
Pagal makroekonominės aplinkos ir stabilumo vertinimą, Lietuva turėtų būti bent jau trečdaliu turtingesnė, nei yra dabar – įsitikinęs ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, esame gerai padarę savo namų darbus – įsivedę eurą, valstybės skola yra maža, mokestinė aplinka pakankamai stabili, tačiau nepakankamai gerai išnaudojame savo potencialą, kurį per turimą gerą ekonominę bazę reikėtų toliau auginti.
„Lietuva per trejus metus padvigubino aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportą. Šioje srityje prisivijome Latviją ir Estiją, nors daugelį metų gerokai atsilikdavome. Dabar minimaliai pavyko aplenkti Latviją, taip pat minimaliai atsiliekame ir nuo Estijos. Prie pozityvių Lietuvos rodiklių šioje srityje prisidėjo ir tai, kad teigiamus rezultatus ir pridėtinę vertę pradėjo nešti ir Kaunas (anksčiau tai buvo kone vien tik Vilniaus miestas), tad IT sektoriaus perspektyvas Lietuvoje vertinu labai pozityviai“, – sako ekonomistas.
Krizė IT sektorių aplenks
Technologijos vis glaudžiau susiderina su kitais sektoriais ir įgalina šiuos paslaugas teikti visiškai kitokiais būdais, nei tai buvo daroma iki šiol. „Gyvename dar vienos pramonės revoliucijos amžiuje, kurios šaknys pirmiausia glūdi Vakarų pasaulyje bei Kinijoje. Būtent dėl stipraus IT sektoriaus augimo, šie pasaulio regionai atsparesni ekonominėms krizėms kur kas labiau nei kiti. JAV auga sparčiausiai iš visų išsivysčiusių valstybių, prognozuojama, kad čia 2020 metais jos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2 proc., kai Europos Sąjungoje – 1 proc.“, – sako Ž. Mauricas.
Ekonomistui antrina ir JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ viceprezidentas bei Lietuvos padalinio vadovas Viktoras Gurgždys.
„Dirbdami su Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos rinkomis, pastebime tam tikrus atsargesnius veiksmus, kuriuos galbūt ir sąlygoja ekonomikos lėtėjimas visame pasaulyje, tačiau tai priklauso ir nuo pramonės šakos. Jau daugelį metų dirbame su pasaulinėmis gamybos, finansų, paslaugų sektoriaus kompanijomis, stabiliai investuojančiomis į savo augimą, ir lėtėjančios rinkos jų verslo segmento tiesiogiai nepaliečia, o Amerikoje šis sulėtėjimas apskritai yra mažesnis“, – teigia V. Gurgždys.
Daugiau nei dešimtmetį pažangią programinę įrangą JAV rinkai kuriančios įmonės Lietuvos padalinio vadovas teigia, kad nepaisant vis didesnių užsakymų ir pripažinimo tarptautinėje arenoje, vis dėlto ekonominiai procesai natūraliai skatina atsigręžti į procesų brandumą ir komandų stiprinimą. „Sieksime išlaikyti lyderiaujančias pozicijas rinkoje, juolab, kad esame tikri, jog per paskutiniuosius penkerius metus mūsų kuriami sprendimai pasiteisino konkurencinėje aplinkoje bei padėjo auginti ne tik kompetentingus darbuotojus įmonės viduje, bet ir išugdyti lyderius, prisidedančius prie verslo auginimo“, – teigia „Devbridge“ vadovas.
Iššūkius kels konkurencija dėl specialistų
Ekonomistas pabrėžia, kad nors kitais metais investicinė aplinka Lietuvoje ir bus palanki pritraukti dar daugiau užsienio investuotojų, o darbo taip pat tik daugės, vis dėlto esama ir tokių faktorių, kaip darbo užmokesčio naštos augimas bei darbuotojų trūkumas, kurie neišvengiamai turės įtakos IT sektoriaus perspektyvoms.
„Visų pirma, trūksta darbuotojų. Antra, jų vertė brangsta, o tai įneša tam tikro nestabilumo į visą situaciją, kadangi jaunesni specialistai ganėtinai dažnai keičia darbo vietą. Trečia, labai svarbu turėti gerą strategiją emigracijos klausimu. Darbdaviai iš užsienio dažnai taikosi ir į lietuvius, kurie mokslus baigė užsienyje, tad aktualus išliks ir mokslo kokybės Lietuvoje klausimas. Žinoma, darbo užmokesčio klausimu esame patrauklesnė šalis nei, pvz., šiaurės Europos valstybės. Jeigu pavyks išspręsti darbo jėgos klausimą, potencialo Lietuvai pritraukti tokių investicijų yra labai daug“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.
Septynis kartus iš eilės tarp sparčiausiai augusių ir konkurencingų privačių JAV kompanijų sąraše „Inc. 5000“ atsidūrusi įmonė „Devbridge“ ir šiemet planuoja 30 procentų augimą. V. Gurgždžio teigimu, nors konkurencija dėl geriausiųjų darbuotojų Lietuvoje išlieka didelė, tačiau pagrindinis įmonės uždavinys ne tik samdyti didžiausią patirtį turinčius specialistus, bet ir užsiauginti talentus įmonės viduje. Šią misiją padeda įgyvendinti įmonės įsteigtos „Sourcery“ akademijos, o taip pat ir nuolatinis darbuotojų kompetencijų tobulinimas organizacijos viduje.
„Esame pasiruošę ir toliau konkuruoti dėl geriausiųjų darbuotojų pritraukimo. Tačiau sieksime išvengti banalių būdų potencialius darbuotojus vilioti vienadieniais naudų paketais. Sieksime, kad darbuotojams pirmiausia būtų sudarytos palankiausios sąlygos ugdyti ne tik su IT sritimi siejamus įgūdžius, tačiau ir lyderystę, gebėjimą priimti sprendimus, emocinį intelektą kūrybiškumą bei darbą komandoje, kurie ypač svarbūs bet kuriam darbuotojui įmonėje kasdien bendraujant su klientais visame pasaulyje“, – sako V. Gurgždys.
Potencialas tapti Europos IT traukos centru
Mauricas pabrėžia, kad nors Lietuvos IT sektorius Europoje dar nelyderiauja, tačiau nebesame tokie ženklūs autsaideriai, kokie buvome anksčiau. Norinti šioje srityje užsitikrinti geras pozicijas, reikia ne tik prilygti visiems kitiems rinkos žaidėjams, tačiau taip pat būti ir kuo nors geresniems nei visi kiti.
„Šia prasme labai svarbi yra mokestinė aplinka, pvz., nereikėtų kelti pelno mokesčio, taip pat svarbus yra darbo jėgos apmokestinimo klausimas. Nereikėtų užsižaisti ir su progresiniais mokesčiais, kadangi tai tiesiogiai atsilieptų mūsų šalies šansams IT sektoriuje. Tačiau šiuo metu esame labai konkurencingi. Norint pasiekti proveržį, reiktų efektyviai susidoroti su būtent šiais iššūkiais – investuoti į švietimą, palaikyti patrauklias mokestinę, teisinę, bei nuosavybės apsaugos bazes, galiausiai, sugalvoti būdą, kaip talentus ne tik pritraukti, bet ir išsaugoti“, – vardija Ž. Mauricas.
Ekonomistas įsitikinęs, kad jei Lietuva sugebės IT talentus pritraukti atgal į gimtinę ar užtikrinti kokybišką IT specialistų parengimą bei išsaugojimą šalies viduje, tuomet IT sektoriaus perspektyvos mūsų šalyje išliks labai didelės.
„Lietuva, bendrąja prasme, yra tokioms investicijoms palanki, kadangi galime pasiūlyti pigesnį nei kitur nekilnojamąjį turtą, gerą kultūrinį gyvenimą, ypač palyginus su pietų šalimis – antai Lisabona jau praktiškai palaidojusi viltis tapti reikšmingu IT centru, kadangi NT kainos vidurkis ten yra maždaug 6 tūkstančiai eurų už kvadratinį metrą. Jei šalies turizmo sektorius pakankamai stiprus, jis automatiškai užkelia NT kainą ir dėl šios priežasties IT specialistai (ypač iš kitų šalių) paprasčiausiai neranda, kur galima būtų gyventi už patrauklią kainą. Tad natūralu, kad šalys, kuriose turizmas nėra tokia didelė sritis, šioje situacijoje išlošia. Variantų, ką reikėtų daryti toliau, tikrai yra, tačiau lengva nebus ir reikia būti pasiruošus atkakliai vykdyti užsibrėžtus strateginius tikslus. Viskas priklauso nuo prioritetų, kuriuos pasirinks Lietuva. Palikus prioritetus tokius, kokie jie dabar, augimas IT sektoriuje išliks tikrai nemenkas, tačiau galima jį dar padidinti. Vis turime neišnaudoto potencialo – pvz., Krokuva turi žymiai didesnę IT specialistų bendruomenę ir daugiau IT paslaugų centrų nei Vilnius“, – dėstė Ž. Mauricas.
