Lyginant su vyresnėmis kartomis šiandien jaunuoliai daug daugiau laiko praleidžia naršydami internete ir socialiniuose tinkluose nei su knyga rankose. Pasauliniais duomenimis raštingumo lygis kasmet didėja. Visgi kokią įtaką jaunimo raštingumui daro skaitmeninės technologijos ir kaip socialiniai tinklai pakeitė bendravimą?
Lyginant su vyresnėmis kartomis šiandien jaunuoliai daug daugiau laiko praleidžia naršydami internete ir socialiniuose tinkluose nei su knyga rankose. Pasauliniais duomenimis raštingumo lygis kasmet didėja. Per paskutinius du dešimtmečius jaunimo raštingumas paaugo 11 procentų ir šiuo metu siekia net 92 procentus. Visgi kokią įtaką jaunimo raštingumui daro skaitmeninės technologijos ir kaip socialiniai tinklai pakeitė bendravimą?
Asociatyvi nuotr.
Socialinių tinklų įtaka gramatikai
Viena populiariausių bendravimo formų tarp jaunimo – momentiniai pranešimai. Programėlės, kaip „Messenger“ ar „Whatsapp“, leidžia kasdienį bendravimą perteikti įvairiomis formomis – ne tik tekstu, bet ir nuotraukomis, animuotais paveikslėliais ar balso įrašais.
Vienu metu dalyvauti keliuose virtuliuose pokalbiuose šiandien jaunimui yra kasdienybė. Kad bendravimas taptų greitesnis ir nereikėtų skirti daug laiko rašymui, jaunuoliai dažnai savo nuotaikas išreiškia jaustukais ar nekreipia dėmesio į rašybą – nenaudoja lietuviškų diakritikų ar trumpina žodžius.
Tačiau vis daugiau gyvenimo keliantis į virtualią erdvę, skaitmeninė reputacija tampa svarbesnė ir jaunimui, tad panašu, kad paaugliai stengiasi savo mintis reikšti taisyklingai. „Samsung“ inicijuotos programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik 70 proc. 14–18 metų Lietuvos jaunuolių susirašinėdami internete stengiasi vengti gramatinių klaidų.
Susirašinėjimo mada keičiasi
Prisimenant paauglių bendravimą internete maždaug prieš 10–15 metų, susirašinėjimas pasižymėjo neįprastu žodžių iškraipymu ir trumpinimu. Frazės „Ka tjumz?“ (ką veiki? – aut. pastaba) ar „kajp gyweni?“ (kaip gyveni? – aut. pastaba) buvo visiems puikiai pažįstamos kasdienėje jaunimo kalboje.
Bėgant laikui ši neįprasta mada išnyko. Tačiau žodžių trumpinimas jaunimo bendravime vis dar dažnas atvejis tiek realiame, tiek virtualiame gyvenime – paaugliai trumpina žodžius netaisyklingai. Anot atlikto tyrimo, net 63 proc. jaunuolių tai daro ir realybėje, o virtualioje erdvėje dar daugiau – net 80 proc. susirašinėdami trumpina žodžius.
Tačiau bendravimo tendencijos keičiasi. Dar vienas šiuolaikinių jaunuolių skaitmeninio bendravimo išskirtinumas – dažnas angliškų žodžių vartojimas. Žodžius, kaip „ok“ (liet. – gerai) ar „cool“ (liet. – jėga) supranta daugelis ir vyresnio amžiaus atstovų.
Tačiau jaunimas į savo kalbą įtraukia vis daugiau negirdėtų angliškų žodžių, kuriuos kalboje sulietuvina. Greičiausiai ne visi tėvai aiškiai supranta jaunimo kalbą, kai girdi žodžius „užsihaipinti“ (angl. hype – liet. labai susidomėti, įsitraukti) ar „šierinti“ (angl. share – liet. dalintis). Tokia tendencija nors ir gramatiškai nėra taisyklinga, bet yra visiškai natūrali, kadangi jaunimą pasiekia didelė dalis turinio užsienio kalba.
Bendravimo kultūra
Šiuolaikinės technologijos yra geras įrankis ne tik pramogauti ar bendrauti su draugais, bet ir mokytis. Skaitmeninių technologijų naudojimas jaunuoliams kaip tik padeda įgyti daugiau reikalingų gebėjimų – kritinio ar kūrybiško mąstymo, suprasti, kas yra autorių teisės ar kaip originaliai pateikti savo idėjas.
„Skaitmeninis Moksleivio IQ“ atliktas tyrimas parodė, kad moksleiviai puikiai išmano šiuolaikines technologijas, tačiau kartu atskleidė vietas, kur negalima atsipalaiduoti ir reikia toliau šviesti jaunimą. Pavyzdžiui, beveik 40 proc. Lietuvos moksleivių yra nors kartą savo socialiniuose tinkluose pasidalinę svetima nuotrauka ar tekstu ir nenurodę autoriaus. Tad akivaizdu, kad apie autorių teises reikia su jaunimu kalbėti garsiau.
