Europos investicijų bankas perspėjo, kad, palyginti su JAV ir Kinija, ES ir toliau gan atsilieka su žaliosiomis investicijomis, praneša portalas „Euractiv“. Šios institucijos teigimu, norint pasiekti užsibrėžtą tikslą – iki 2050 m. žemyną paversti klimatui neutraliu, reikia finansavimą padidinti trečdaliu. 
Europos investicijų bankas (EIB) perspėjo, kad, palyginti su JAV ir Kinija, ES ir toliau gan atsilieka su žaliosiomis investicijomis, praneša portalas „Euractiv“. Šios institucijos teigimu, norint pasiekti užsibrėžtą tikslą – iki 2050 m. žemyną paversti klimatui neutraliu, reikia finansavimą padidinti trečdaliu.
Asociatyvi nuotr.
Europa jau kurį laiką deda vis didesnes pastangas kovai su klimato kaita ir siekia turėti tvaresnę ekonomiką. EK vadovė Ursula von der Leyen yra pažadėjusi parengti „Europos žaliąjį susitarimą“ per pirmas 100 savo kadencijos dienų, o dauguma šalių narių jau yra pasiryžusios mažinti savo šiltnamio dujų emisijas, kad pasiektų nulinį lygį iki 2050 m.
Tačiau iki to, kad žodžiai virstų darbais, reikalingas ilgas kelias. Tinkamai atsakyti į klimato kaitą yra „reikalingos milžiniškos pastangos“, teigė EIB savo 2019–2020 m. investicinėje ataskaitoje.
Žvelgiant iš šalies, pagrindinis ES skolintojas perspėjo, kad mūsų žemynas gan stipriai atsilieka nuo kitų pasaulinių žaidėjų.
„Po iššvaistyto dešimtmečio prastų investicijų mums reikia imtis šio sulėtėjimo dabar, jei norime atsakyti į istorinius iššūkius, su kuriais mes dabar susiduriame“ – teigė EIB viceprezidentas Andrew McDowellis.
Banko teigimu, siekiant užtikrinti, kad ES padėtų išlaikyti vidutinės pasaulinės temperatūros kilimą mažiau nei 2 laipsniais, bendrijai reikia „susitarti ir pradėti visapusišką klimato kaitos strategiją su paspartintomis investicijomis“.
Pasak EIB ataskaitos, ES kovai su klimato kaita skyrė 1,2 proc. (158 mlrd. eurų) savo BVP, palyginus su skiriamais 1,3 proc. JAV ar net 3,3 proc. Kinijoje. Per pastaruosius porą metų ES šioje srityje investicijos ne augo, o mažėjo, net nepaisant fakto, kad 2017 m. ekonominis augimas buvo geresnis, nei tikėtasi. Daugelį su klimatu susijusių investicijų Europa skyrė energijos naudojimui efektyvinti, tada atsinaujinantiems šaltiniams ir transportui.
Dokumente pabrėžiama, kad ypatingas postūmis reikalingas transporto sektoriuje, kuris išlieka daugiausia varomas iškastiniu kuru, o jo emisijos tik auga. Yra manoma, kad būtent šis sektorius taps didžiausiu šiltnamio dujų emisijų šaltiniu iki 2030 m., o Europa pakankamai neinvestuoja į mažiau teršiančias alternatyvas, ypač traukinius, palyginus su JAV ar Kinija.
EIB taip pat išreiškė susirūpinimą dėl „silpnų rezultatų“ su klimatu susijusių tyrimų ir išradimų sektoriuje, o tai gali tapti „grėsme“ Europos konkurencingumui. Nors JAV išlieka lyderė šioje srityje, Kinija savo finansavimą padidino keturgubai, taip aplenkdama Europą.
Reikia 450 mlrd. eurų
Norint pasiekti nulinių emisijų ekonomiką iki amžiaus vidurio ir taip įgyvendinti vieną svarbiausių Paryžiaus klimato susitarimo punktų, bendrijai reikia padidinti savo investicijas energijos sistemoms ir susijusiai infrastruktūrai nuo dabartinio 2 proc. BVP (apie 300 mlrd. eurų) lygio iki daugiau nei 3 proc. (viršijant 450 mlrd. eurų).
Investicijų bankas pridūrė, kad yra reikalingos ir didesnės privačios investicijos, ypač transformuojant transporto sektorių.
Atsižvelgiant į milžiniškų investicijų poreikį, artėjančius porą metų numatomą menką ekonomikos augimą ir labai mažas palūkanų normas, ataskaita siūlo stiprias ekonomikas turinčias valstybes paspartinti investicijas „kiek įmanoma labiau“ padidinant skolinimąsi. Valstybėms, kurios yra labiau ekonomiškai suvaržytos, patariama orientuotis į ekonominį augimą orientuotas išlaidas, bandant pritraukti privatų sektorių, pavyzdžiui, investuojant į „išmaniąją“ infrastruktūrą.
EIB raginimai didinti žaliąsias investicijas sutampa su augančiu privataus sektoriaus pesimizmu dėl esamos ekonominės situacijos. ES kompanijų, nusprendusių mažinti investicijų apimtis, skaičius išaugo pirmą kartą per 4 metus.
Bankas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad perėjimas prie draugiškesnių aplinkai energijos šaltinių gali turėti neigiamos įtakos labiau pažeidžiamoms socialinėms grupėms. Todėl EIB rekomenduoja ES kreipti didesnį dėmesį į Rytų Europos regionus, kuriuose anglimi varoma pramonė gali lemti ūkio smukimą, ir remti buvusius energetikos pramonės darbuotojus bei didinti namų energinį naudingumą mažiau pasiturinčioms šeimoms.
