Kartais Lietuvos pozicija, žiūrint į tarptautinę statistiką, verčia raudonuoti, tačiau yra sričių, kuriose Lietuva seniai lenkia Vakarų valstybes. Ne, šįkart kalbame ne apie interneto greitį.
Kartais Lietuvos pozicija, žiūrint į tarptautinę statistiką, verčia raudonuoti, tačiau yra sričių, kuriose Lietuva seniai lenkia Vakarų valstybes. Ne, šįkart kalbame ne apie interneto greitį. Štai, vertinant skaitmeninių ir technologinių įgūdžių aspektu, Lietuva užima pirmą vietą pagal Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD skaičiuojamą pasaulinį konkurencingumo indeksą. O praėjusiais metais Lietuva tapo antrąja ES valstybe, kuri pristatė Dirbtinio intelekto (DI) strategiją. Strategijos turėjimas yra itin svarbus, nes DI sukeliami pokyčiai gali tapti pražūtingi.
Asociatyvi nuotr.
DI sulygino su seksu paauglystėje
Jei manote, kad Lietuvos politikai švaisto laiką kurdami dirbtinio intelekto (DI) strategiją, smarkiai klystate.
„PricewaterhouseCoopers“ (PwC) atliktas tyrimas rodo, kad pasaulinis BVP gali padidėti iki 14 proc. iki 2030 m. dėl spartėjančios plėtros bei DI technologijų įsisavinimo. Pavertę šiuos 14 proc. į pinigus, gauname 15,7 trilijono JAV dolerių. Taigi vien DI sugeneruos didesnį BVP nei 2017 metais buvo visos Kinijos BVP.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, DI iki 2030 m. dramatiškai paveiks pasaulio ekonomiką ir transformuos darbo rinką.
Remiantis EBPO duomenimis, Lietuvai DI žadama transformacija gali kainuoti brangiai, mat esame viena iš labiausiai pažeidžiamų šalių darbo vietų automatizavimo srityje.
„Taip yra todėl, kad turime per daug žemos kvalifikacijos darbuotojų. DI atnešami pokyčiai yra pavojus, bet tai – ne pirmas pavojus, su kuriuo mums teko susidurti“, – Berlyne „Smart Country Convention“ parodos metu vykusioje diskusijoje teigė Ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis.
Daugybę metų „Google“ ir „Microsoft“ pradirbusi ir šiandien savo DI įmonę turinti vokietė Nancy Memes tikina, kad nėra vienos DI reikšmės. „Man patinka šis paaiškinimas: DI yra kaip seksas paauglystėje – visi apie tai kalba, niekas nežino, kaip tai vyksta, visi mano, kad kitas žmogus taip daro, todėl teigia, kad ir jie taip daro“, – sako ji.
N. Memes teigia, kad buvo atliktas tyrimas, kuris nagrinėjo europietiškas įmones, dirbančias su DI. „Tyrėjai peržiūrėjo 3 tūkstančius įmonių ir išsiaiškino, kad 40 proc. jų nenaudoja jokio DI. Daugelis šalių neturi jokios DI strategijos, bet Lietuva ją turi“, – stebisi ji.
Anot viceministro, dėl DI dalis žmonių neteks savo darbo vietų, tačiau ateinantys pokyčiai sukurs naują industriją. E. Čivilis nuramina, kad DI pokyčiai neįvyks pernakt. Anot jo, yra svarbus pasiruošimas šiai technologijai: reikia atvirų, švarių duomenų bei aplinkos, kurioje galima pradėti naudoti DI.
„Bet tai – lengviausia dalis. Sunkiausia yra švietimas. Ir tai nėra hipsterių ar programuotojų švietimas: jie ir patys tai išmoks. Tai bandymas paaiškinti mano močiutei, kodėl DI yra labai svarbu. Pirmiausia, reikia be jokių mistifikacijų papasakoti visuomenei, kas yra DI, kad jie šią technologiją imtų naudoti“, – sako E. Čivilis.
Įrankis, kuris gelbėja gyvybes
Kaip teigia „Eylean“ direktorius Vidas Vasiliauskas, tiek privatus, tiek viešasis sektorius turi daug iššūkių ir juos gali padėti išspręsti DI. „Mėgstu patinginiauti: kodėl turiu atlikti pasikartojančias užduotis? Žmonės turi per didelę kvalifikaciją, kad atliktų tam tikrą užduotį, arba nepakankamą kvalifikaciją. Jeigu užimi poziciją pagal savo kvalifikaciją, tu gerai dirbi. Jei neturi pakankamai įgūdžių, galbūt mokaisi, bet gal tai yra užduotis, kuri tau nelabai patinka, – atiduok ją atlikti mašinai.
Jei tavo kvalifikacija pernelyg aukšta tokiai užduočiai atlikti, – tavo laikas yra labai brangus. Galbūt turėtum atlikti kitas užduotis, ką nors sudėtingesnio. Į mašinas žiūriu kaip į priemones, kurios gali išspręsti daug problemų“, – sako V. Vasiliauskas.
Tačiau, anot V. Vasiliausko, tai tik maža dalis, ką iš tiesų gali padaryti DI. Anot jo, DI gali ne tik uždirbti pinigų ar sutaupyti laiko, bet ir gelbėti gyvybes. „Įsivaizduokite gydytojus radiologus. Po ilgos darbo dienos jiems reikia peržiūrėti rentgeno nuotraukas. Tarkim, jūs esate gydytojas, jūsų darbo trukmė gal net 14 valandų. Ar jūs tikrai galite po sunkios darbo dienos dar peržiūrėti 100 rentgeno nuotraukų? Nemanau.
Greičiausiai būsite pervargęs. Visada yra galimybė, kad bus padaryta žmogiška klaida. Taip pat yra galimybė, kad neturite pakankamai kompetencijos atpažinti visas ligas, kurios užfiksuojamos rentgeno nuotraukose. Bet mes galime to išmokyti mašinas. Mašinos gali atpažinti bet kokį skaičių ligų. Mūsų smegenyse yra limituotas kiekis vietos, mašinose – ne. Technologinis tobulėjimas yra beribis. Ir jis nepavargsta“, – teigia V. Vasiliauskas.
Jo pateiktas pavyzdys apie rentgeno nuotraukas analizuojantį DI yra tikras – šia veikla užsiima lietuvių įmonė „Oxipit“. DELFI apie šią įmonę jau rašė.
„Labai norėčiau kalbėti apie DI versle, bet manau, kad ši technologija gali padaryti daug daugiau, – padėti žmonijai, o tada jau uždirbti pinigų ir taip toliau“, – sako V. Vasiliauskas.
Užgrobė paskyrą
Savo patirtimi su DI pasidalijo ir „Telesofto“ direktorius Algirdas Stonys. Jo įmonė DI sprendimus kuria aukšto „kalibro“ įmonėms – „AT&T“ bei „TransUnion“.
DI naudomis naudojasi ir pati įmonė. „Turime vidinių projektų ir jiems įgyvendinti naudojame DI. Intensyviai ieškome naujų darbuotojų. Turime specialų kodą – jis mokosi, kurie kandidatai yra geriausi mūsų įmonei, pavyzdžiui, „iOS“ programavimo srityje. Socialiniame tinkle „LinkedIn“ turime chatbot'ą, kuris parašo atrinktiems žmonėms.
Tam tikrą laiką algoritmas mokėsi, kuris kandidatas galėtų būti geriausias. Pririnkome daug duomenų bei tendencijų. Tik pamiršome atjungti mano paties „LinkedIn“ paskyrą, tad mūsų DI žmonėms siuntė žinutes iš mano „LinkedIn“ paskyros. Jis pasisavino mano profilį ir man kiekvienam žmogui reikėjo atrašyti, kad ne aš jiems rašiau“, – juokiasi A. Stonys. Anot jo, DI turi daug naudų ir jas gali patirti kiekvienas.
