Bankų rinka sparčiai keičiasi – prie to prisideda ir išmanieji telefonai, kurių dėka atsiranda patogesnių ir greitesnių mokėjimų už prekes bei paslaugas būdų. Šiais metais atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, bankų paslaugomis per mobiliąsias programėles naudojasi 28 proc. šalies gyventojų. 
Bankų rinka sparčiai keičiasi – prie to prisideda ir išmanieji telefonai, kurių dėka atsiranda patogesnių ir greitesnių mokėjimų už prekes bei paslaugas būdų. Šiais metais atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, bankų paslaugomis per mobiliąsias programėles naudojasi 28 proc. šalies gyventojų.
Asociatyvi nuotr.
Pasak „Citadele“ banko Skaitmeninių kanalų vystymo projektų vadovės Ievos Vaitiekūnienės, stebina faktas, kad nors ir nemažai žmonių naudojasi bekontakčių atsiskaitymų galimybėmis, kol kas populiariausias būdas susimokėti už įvairias paslaugas ir prekes – grynieji pinigai.
Atsiskaitymus telefonu palietus bekontaktį kortelių skaitytuvą – žmonės išbando
Dažniausiai mokėjimo kortele, įvedant PIN kodą, atsiskaitoma už stambesnius pirkinius kaip elektronikos priemonės ar baldai, perkami parduotuvėse (59 proc.). Dešimtadaliu mažiau žmonių (49 proc.) tokiu būdu susimoka už įsigyjamus rūbus arba batus.
„Toliau – kasdieniai pirkiniai, perkami maisto prekių parduotuvėse (33 proc.), t. y. kas trečias žmogus. Panašus kiekis žmonių už kasdienius pirkinius moka naudodamiesi bekontaktės kortelės mokėjimo galimybe, kai PIN kodo įvesti nereikia (27 proc.). Natūralu, jog mokėjimai su bekontaktėmis kortelėmis atliekami tik už smulkius pirkinius, nes taip galima atsiskaityti Lietuvoje už prekes ar paslaugas iki 25 eurų“, – sako I. Vaitiekūnienė.
Pasak jos, bekontakčiai atsiskaitymai telefonu palietus bekontaktį kortelių skaitytuvą šiuo metu deda pirmuosius žingsnius tiek pasaulio, tiek Lietuvos rinkoje. Tokius mokėjimus Lietuvoje už įvairias paslaugas vidutiniškai atlieka 1–2 žmonės iš šimto.
„Kol kas daugiausiai tokiu būdu žmonės moka už įvairias pramogas. Šią paslaugą išbando įvairaus amžiaus žmonės, gyvenantys tiek didžiuosiuose miestuose, tiek kaimo vietovėse. Toks atsiskaitymo būdas yra ir patogus ir saugus, todėl ateityje jis turėtų būti naudojamas ženkliai daugiau“, – teigia I. Vatiekūnienė.
Bankų rinkoje – integruojamos naujausios technologijos
Kaip teigia I. Vaitiekūnienė, tokios technologijos kaip bekontakčiai atsiskaitymai telefonu su asmens identifikacija per biometrinius duomenis arba mokėjimų tvirtinimas piršto atspaudu bankų rinkoje atsirado pakankamai neseniai.
„Atsiradus biometrinių duomenų naudojimo teisiniam reglamentavimui, bankai ėmėsi integruoti naujausias technologijas į mobiliąsias programėles. Dar šiais metais „Citadele“ banko programėlė buvo atnaujinta, tad mūsų klientai gali išbandyti įdiegtas inovacijas ir, pavyzdžiui, patvirtinti mokėjimą su veido identifikacija ar piršto atspaudu“, – teigia I. Vaitiekūnienė.
Pasak jos, Lietuvos bankai atidžiai seka pasaulio tendencijas bei integruoja naujausias inovacijas tam, kad bankų teikiamos paslaugos būtų kuo saugesnės ir patogesnėms žmonėms.
Reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, kol kas mobiliąja bankininkyste naudojasi trečdalis šalies gyventojų (28 proc.).
Grynieji – vis dar populiariausias būdas atsiskaityti
Grynaisiais pinigais dažniausiai atsiskaito vyresni nei 46 metų amžiaus žmonės. Taip už paslaugas ir prekes mokantys Lietuvos gyventojai daugeliu atveju yra iš mažesnių miestelių ir kaimo vietovių (63 proc.).
„Absoliuti dauguma (95 proc.) žmonių už turguje įsigytas prekes dažniausiai atsiskaito grynaisiais pinigais. Vos 3 proc. apklaustųjų už turguje įsigytas prekes sumoka įprasta mokėjimo kortele su PIN kodu, 2 proc. – bekontakte kortele. Taip greičiausiai yra todėl, nes turguose pardavėjai neturi bekontakčių kortelių skaitytuvų“, – I. Vaitiekūnienė.
Antra pagal populiarumą vieta, kur atsiskaitoma grynaisiais – tai grožio salonai (88 proc.). Už tokio pobūdžio suteiktas paslaugas grynaisiais dažniau atsiskaito 56 m. ir vyresni žmonės, rajoninių centrų gyventojai.
Trečioje vietoje – atsiskaitymas už įvairias pramogas, t. y. kavinėse, restoranuose, baruose, teatre, boulinge ir pan. Grynaisiais už šias paslaugas moka pusė apklaustųjų (51 proc.).
„Nemaža dalis regionų gyventojų grynaisiais moka ir už kasdienius pirkinius (39 proc.) arba rūbus, batus (33 proc.). Nors kol kas daugelis yra linkę mokėti už prekes ir paslaugas grynaisiais, matome tendenciją, jog žmonės vis dažniau atsiskaito su kortelėmis arba telefonu palietę bekontaktį kortelių skaitytuvą. Ateityje tokių mokėjimų tik daugės“, – teigia I. Vaitiekūnienė.
