Tarptautinėje erdvėje Lietuva vertinama kaip talentų šalis, kuri pagal verslo aplinką lygiuojasi į Skandinavijos valstybes. Mūsų šalis taip pat užima dešimtą vietą pasaulyje pagal įgytą išsilavinimą ir net 84 proc. jaunų profesionalų kalba angliškai. Talentai neaplenkia ir IT srities – skaičiuojama, kad Lietuvoje yra beveik 44 tūkst. IT specialistų. 
Tarptautinėje erdvėje Lietuva vertinama kaip talentų šalis, kuri pagal verslo aplinką lygiuojasi į Skandinavijos valstybes. Mūsų šalis taip pat užima dešimtą vietą pasaulyje pagal įgytą išsilavinimą ir net 84 proc. jaunų profesionalų kalba angliškai. Talentai neaplenkia ir IT srities – skaičiuojama, kad Lietuvoje yra beveik 44 tūkst. IT specialistų.
Neseniai startuolių parke „Vilnius Tech Park“ vykusiame naujos duomenų analitikos mokyklos „Data School“ atidaryme renginio pranešėjai sutiko, kad Lietuva sėkmingai pritraukia tiesiogines užsienio investicijas – IT bendrovės iš JAV, Vokietijos, Danijos ir kitų šalių steigiasi Lietuvoje, ir diskutavo apie duomenų analitikos svarbą verslui bei potencialą darbo rinkoje.
Duomenų analitikos mokyklos „Data School“ atidarymas.
Pasak duomenų analitikos mokyklos įkūrėjų – suaugusiųjų programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“, naujo projekto mokymų programa sudarinėta trejus metus ir yra paremta didžiausių Lietuvos įmonių praktika ir naujausiais įrankiais, kuriuos galima panaudoti šiuolaikinėms verslo problemoms spręsti. Renginio metu savo įžvalgomis bei tendencijomis duomenų analitikos srityje dalijosi „Investuok Lietuvoje“, „Lietuvos draudimo“, SEB grupės paslaugų centro bei „Tele2“ ekspertai.
Robotai nepakeis duomenų analitikų
Prognozuojama, kad duomenų analitikos ekspertų poreikis, skirtingai nei kitų profesijų, augs. „Remiantis Oksfordo universiteto dėstytojų parengta skaičiuokle, tikimybė, kad analitikų darbo vietos ateityje bus robotizuotos, sudaro tik 1 procentą, tuo tarpu kitų profesijų, pavyzdžiui, pardavėjų telefonu, tikimybė siekia beveik 100 procentų“, – tendencijomis dalijosi „Investuok Lietuvoje“ vyr. projektų vadovė, atsakinga už technologijų sektorių, Kristina Zimblytė.
K. Zimblytės teigimu, šiuo metu daugiausia IT startuolių veikia būtent didžiųjų duomenų ir duomenų analitikos srityse, kurios paklausios ir Lietuvoje. „Pavyzdžiui, 2018 metais big data ir duomenų analitikos startuolių skaičius augo 5,4 proc., lyginat su 2017 metais. Tuo tarpu gamybos ir robotikos srityje augimas buvo mažesnis nei 1 proc., – statistika dalijasi K. Zimblytė. – Tokios bendrovės kaip „Moody's“, „Clarivate Analytics“, „Adform“ ar kitos, kurios remiasi būtent analitikos sprendimais, investuoja mūsų šalyje ir džiaugiasi, kad čia dirba kvalifikuoti specialistai. Matydami šias tendencijas, nuolat stebėdami ir analizuodami rinką manome, kad big data išmanančių specialistų poreikis augs ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje.“
Didžiojo verslo sėkmė – paremta duomenų analitika?
„Analitika tai ne projektas, tai – naujas gyvenimas, o verslo analitika – įmonės veiklos strategijos kompasas, todėl šiam darbui reikalingi kompetentingi ekspertai. Analitika bendrovei pasako, kur ji šiuo metu yra, kaip vystyti verslą ir kokia kryptimi jis turėtų eiti toliau, – renginio metu sakė Darius Bagdanavičius, „Lietuvos draudimo“ vyr. programuotojas analitikas. – Todėl šiam atsakingam, verslo sprendimus nulemiančiam darbui tiek „Lietuvos draudimas“, tiek visa rinka ieško itin aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Duomenų analitikas turi pasižymėti efektyviu strateginiu, analitiniu mąstymu, turi suvokti visų procesų, produktų ir duomenų esmę ir, žinoma, turi suprasti, kodėl atitinkamas analitinis įrankis ar programa apskritai reikalinga – kokią problemą ji padės išspręsti.“
„Gebėjimas analizuoti duomenis mums atveria daugybę galimybių, leidžia pamatuoti, ar atitinkami sprendimai buvo teisingi, ir verslui padėti pasiekti geriausių rezultatų“, – teigia D. Bagdanavičius ir priduria, jog be duomenų analizės nesuprastume, kas ir kodėl verslą daro sėkmingą arba priešingai – kodėl sunku pasiekti norimų rezultatų.
Ekspertas taip pat pabrėžė, kad beveik kiekvienas verslas paremtas duomenimis, o be jų sėkmingi rezultatai sunkiai įsivaizduojami. „Net paprastuose verslo planuose naudojama duomenų analitika, pavyzdžiui, degalinei nusprendus kavai taikyti akciją. Duomenų analitikas gali pasakyti ne tik, ar ta akcija pasiteisino, bet jis gali suteikti daug daugiau vertingos informacijos, tarkim, kas dar sudarė vartotojo pirkinių krepšelį, kokių prekių pardavimai akcijos laikotarpiu augo, kokiu metu prekyba buvo intensyviausia ir dar kt.“, – duomenų analitiko darbo svarbą verslui įvardija D. Bagdanavičius.
Su kokiais iššūkiais susiduria duomenų analitikas?
SEB grupės paslaugų centro didžiųjų duomenų analitikos inžinieriaus Kęstučio Daugėlos teigimu, tam, kad duomenų analitika atneštų teigiamų rezultatų, ne tik duomenys turi būti patikimi, nauji, aktualūs ir vertingi, bet ir specialistai tinkamai pasiruošę. „Šios profesijos atstovai dirba su didelės apimties informacija, analizuoja, pavyzdžiui, Data lake – duomenų ežere – esančią medžiagą, todėl reikia sugebėti šiame ežere nepaskęsti“, – juokauja K. Daugėla.
„Duomenų analitiko darbas atsakingas – šios srities atstovas turi galimybę matyti ir valdyti iš esmės visus bendrovės duomenis. Remdamasis jais daro išvadas, konsultuoja, ar atitinkamas sprendimas, naujas produktas generuoja pajamas, ar verta jį vystyti toliau, tad šis darbas kupinas iššūkių ir atsakomybės“, – pavyzdžius toliau vardija „Tele2“ duomenų analitikė Aistė Aukštuolytė.
A. Aukštuolytės teigimu, visų pirma, duomenys, su kuriais dirba analitikas, turi būti tinkamai suvesti, juose negali būti klaidų. Priešingu atveju jais grįsti rezultatai bus netikslūs, todėl nieko verti. „Ši profesija reikalauja duomenų sraute mokėti nepaklysti. Analitikas turi žinoti, iš kur duomenys gaunami, taip pat turi gebėti juos tinkamai skaityti, suprasti, ką duomenys bei jais grįsti rezultatai reiškia“, – teigia A. Aukštuolytė.
Dar vienas duomenų analitiko iššūkis – komunikacija. „Specialistas turi gebėti ne tik dirbti su duomenimis, bet ir juos suprantamai pristatyti kolegoms. Duomenų analitikas turi pateikti ne tokius duomenis, su kuriais jis dirba, bet aiškius, apibendrintus, tikslius rezultatus ir išvadas“, – iššūkius vardija A. Aukštuolytė.
