„Būna, kad sėdi kavinėje su visais savo artimiausias draugais, bendrauji, o akys ir rankos vis krypsta į telefoną. Puikiai žinau, kad man niekas neparašė – juk visi žmonės, kurie galėtų parašyti, sėdi su manimi prie stalo. Ir vis tiek aš turiu patikrinti visas telefono notifikacijas kas kelias minutes“, – pasakoja 26 metų Kornelija. Ji vidutiniškai per dieną telefonu naudojasi apie 5 valandas. Šis laikas per metus virsta į 76 dienas. 
„Būna, kad sėdi kavinėje su visais savo artimiausias draugais, bendrauji, o akys ir rankos vis krypsta į telefoną. Puikiai žinau, kad man niekas neparašė – juk visi žmonės, kurie galėtų parašyti, sėdi su manimi prie stalo. Ir vis tiek aš turiu patikrinti visas telefono notifikacijas kas kelias minutes“, – pasakoja 26 metų Kornelija. Ji vidutiniškai per dieną telefonu naudojasi apie 5 valandas. Šis laikas per metus virsta į 76 dienas.
Išgirdusi tokį skaičiu Kornelija nusijuokia ir sako, kad norėtų tiek dienų atostogauti, o ne „būti telefone“.
Tačiau Kornelija nėra vienintelė, kuri itin daug laiko praleidžia naudodamasi savo telefonu. 32 metų vilnietis Tomas DELFI teigia, kad jo telefono statistika rodo, jog vidutiniškai per dieną telefone jis praleidžia apie 3 valandas ir 23 minutes. „Dirbu su rinkodara, tai man keista, kad vidurkis nėra didesnis. Nors reikia sutikti, kad ir taip per didelis jis. Aš juk tame pačiame „Facebook“ „sėdžiu“ ir per kompiuterį. Tikrasis laikas, kurį praleidžiu socialiniuose tinkluose, yra tikrai didesnis“, – sako Tomas.
Vilnietė Aistė sako, kad kasdien telefone praleidžia 3 valandas ir 31 minutę. Per metus tai virsta į 53 dienas. „Šis skaičius manęs nestebina, nes mes gyvename informaciniame amžiuje. Dirbu tokį darbą, kuriame reikia viską sekti, skaityti. Pastebėjau, kad mažiau laiko praleidžiu, „Facebook“, o daugiau „Instagram“, – sako mergina. Ji mano, kad jos praleidžiamas laikas telefone nėra toks didelis, tačiau priduria, kad ryte iškart į rankas paima telefoną.
Ir nors kiti į tokią statistiką reaguoja ramiai, Kornelija tikina, kad jaučiasi įstrigusi. „Nenoriu tiek laiko švaistyti, bet tuo pačiu jaučiu norą „pascrollinti“, – tikina mergina.
DELFI pateikia Notingemo Trento universiteto psichologų Mark Griffiths ir Daria Kuss sukurtą testą, kuris padės nustatyti, ar per daug esate įnikę į socialinius tinklus.
Testą sudaro 6 klausimai. Jei į keletą klausimų atsakėte „taip“, veikiausiai esate standartinis socialinių tinklų vartotojas. Autorių teigimu, net ir tokiu atveju praverstų detoksikacija nuo socialinių tinklų – jie siūlo tam skirti šiek tiek mažiau laiko.
Jei atsakėte „taip“ į visus arba didžiąją dalį klausimų, autorių teigimu, tai gali reikšti, kad turite priklausomybę nuo socialinių tinklų. Problemos mastą, pabrėžia jie, reikia nustatyti klinikinių psichologų ar psichiatrų pagalba.
4 valandos telefone – jau bėda
Kaip teigia visuomenės sveikatos specialistė bei COST veiklos CA16207 „Europos probleminio interneto naudojimo tinklas“ atstovė Lietuvoje Vilma Liaugaudaitė, Europoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo vertinamas išmaniųjų telefonų naudojimas (dažnumas, trukmė, ir kiti parametrai). „Nustatyta, kad išmaniųjų telefonų naudotojai savo telefonus vidutiniškai palietė maždaug nuo 10 iki 200 kartų per dieną. Naudojimosi trukmė siekė 10–250 sekundžių, o duomenų sąnaudos siekė nuo 1 iki 1 000 megabaitų.
Tyrimai rodo, kad priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų padidėjo dėl įpročio tikrinti telefoną, girdint pranešimo garsą ar įspėjimo signalą, kuris atsirado dėl sparčiai paplitusių socialinių tinklų naudojimo, elektroninio pašto paskyrų bei mobilių aplikacijų. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad apie 80 proc. išmaniųjų telefonų naudotojų reguliariai tikrina paštą ir asmenines paskyras socialiniuose tinkluose, net ir be pranešimų“, – sako pašnekovė.
Anot jos, nepaisant sparčiai didėjančio supratimo, kad išmaniųjų telefonų naudojimas tampa svarbia visuomenės sveikatos problema, nėra pakankamai tyrimų galinčių nubrėžti aiškias ribas tarp normalaus, problematiško, ir priklausomybę sukeliančio telefono naudojimo. „Vieno tyrimo duomenimis, kuriame dalyvavo 200 (18-25 m. amžiaus) asmenų, buvo nustatyta, kad beveik pusė (40 proc.) tiriamųjų išmaniuosius telefonus naudojo daugiau nei 4 valandas per dieną. Jie taip pat nurodė turintys daugiau psichosocialinių ir sveikatos problemų bei įvardino dažniau patiriantys nerimą ar įtampą, kuri yra susijusi su telefono naudojimu“, – teigia visuomenės sveikatos specialistė ir priduria, kad tie, kurie telefonu naudojosi mažiau nei 4 val. per dieną, su tokiomis problemomis nesusidūrė.
Dar vienas tyrimas, pasakoja specialistė, vertino faktinį išmaniųjų telefonų naudojimą ir įrodė, kad „sveiki“ naudotojai išmaniajame telefone praleisdavo beveik 1 valandą per dieną, tačiau kiekvieno naudojimo trukmė buvo mažesnė nei 1 minutė.
Pasekmės: nuo depresijos iki socialinių problemų
Pasiteiravus, kokios gali būti nesaikingo telefono naudojimo pasekmės, V. Liaugaudaitė leidžia suprasti, kad sąrašas ilgas: pradedant psichinės sveikatos suprastėjimu, baigiant šeimos bei socialinėmis problemomis. „Priklausomi nuo išmaniųjų telefonų asmenys, turi didesnį polinkį patirti nerimą ir neigiamas emocijas, dažniau susiduria su kontrolės stoka pasireiškiančia su polinkiu į netinkamą, kompulsyvų elgesį.
Moksliniais tyrimais nustatyta daugybė psichikos problemų, susijusių su per dideliu išmaniųjų telefonų naudojimu. Kalbame ir apie depresijos simptomus, nerimą ir žemą savivertę. Viename tyrime buvo nustatytas ryšys tarp didesnės priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų ir didesnių tėvų ar mokytojų lūkesčių ir reikalavimų, didesnio streso ir depresijos simptomų sunkumo. Taip pat nustatyta, kad priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų yra reikšmingai susijusi su depresija, nerimu, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu bei impulsyvumu“, – aiškina visuomenės sveikatos specialistė.
V. Liaugaudaitės išvardytos pasekmės gana aiškios. O ką daryti, jei norime, kad telefonas neužvaldytų mūsų laiko? Anot jos, naudojimosi telefonu dažnis, trukmė ir veiklos yra glaudžiai susiję su įvairiomis asmens charakteristikomis. „Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant veikla išmaniajame telefone. Tyrimais įrodyta, kad šeima yra pirminis socialinis veiksnys, turintis įtakos nuostatų ir elgesio formavimuisi.
Todėl labai svarbus vaidmuo tenka mus supančiai aplinkai ir jos kūrimui. Supratimas, palaikymas šeimoje, tinkamas auklėjimo stilius – tai aplinkos veiksniai, kurie gali padėti apsaugoti nuo priklausomybės nuo išmaniųjų technologijų (mobiliųjų telefonų). Geri santykiai su draugais, bendraklasiais, kolegomis, savirealizacijos galimybės, saugumo jausmas taip pat yra aplinkos apsauginiai veiksniai, užtikrinantys „sveiką“ naudojimąsi telefonu. Labai svarbu ugdyti aukštą sąmoningumo lygį, stiprią vertybių sistemą, pasitikėjimą savimi, efektyvius komunikavimo įgūdžius“, – sako specialistė.
Vis dažniau iš sveikatos specialistų galima išgirsti siūlymų laisvalaikį leisti be telefonų ar bent trumpam savo išmanųjį iškeisti į seną gerą „Nokia 3310“. Pasiteiravus, ką V. Liaugaudaitė mano apie „digital detox“, ji atsako, kad vis daugiau žmonių pavargsta nuo nuolatinių ryšių, susijusių su šiuolaikinėmis technologijomis.
„Apie „Digital detox“ poveikį mokslinių duomenų sutinkama labai mažai, ir į klausimą ar tai tikrai veikia ir kaip tai padeda, nėra daug duomenų. Tyrimas, kuriame dalyvavo asmenys, turintys priklausomybę nuo išmaniųjų telefonų, abstinencijos periodu (24 val. laikotarpiu) buvo vertinama jų nuotaika, nerimas ir potraukis naudotis telefonu. Tyrimo metu buvo pastebėtas didesnis potraukis, išryškėjęs dėl trumpalaikio susilaikymo naudotis išmaniuoju telefonu, tačiau nuotaikos ir nerimo svyravimų, abstinencijos periodu, nebuvo nustatyta“, – sako V. Liaugaudaitė.
Praktiniai patarimai
Kaip teigia profesinio augimo konsultantė Lina Danienė, nėra lengva išvengti socialinių tinklų „vilionių“. „Technologijų kompanijos turi ištisas komandas, kurios kuria mechanizmus, kaip pritraukti ir išlaikyti mūsų dėmesį. Socialinės platformos mus apdovanoja „prizu“ – nauju laišku, like’u ar širdele – kaskart, kai patikriname el. paštą ar „Facebook“ paskyrą“, – pasakoja L. Danienė.
Tačiau, tikina ji, įmanoma atsilaikyti prieš socialinių tinklų trauką. „Galime atsilaikyti prieš jų įtaką, jei gerai suprantame, kodėl „paslystame“. Išsiugdę tam tikrą telefoninį sąmoningumą (mindfulness), galime pakeisti savo įpročius. Paprastas būdas išsiugdyti naują įprotį – „pririšti“ naują prasmę prie telefono ekrano vaizdo. Pavyzdžiui, žvelgiant į telefoną pasakyti sau: kiekvieną kartą, kai pamatysiu telefono ekraną, paklausiu savęs, kodėl išsitraukiau telefoną, ir sąmoningai nuspręsiu ką iš tiesų noriu daryti“.
Galbūt nesame tikslingai suplanavę, ką tuo metu atliksime, pavyzdžiui, kažko laukiame, tad atrodo, kad šis laikas „niekieno“, jis laisvas. Tokiu atveju padeda dienos veiklų sąrašas ir išsiugdytas įprotis vos paėmus telefoną į rankas, pirma atsiversti šį sąrašą ir pasirinkti, ką gali atlikti per turimą laiką“, – moko specialistė.
Anot jos, gali būti, kad telefoną imame į rankas, nes vengiame to, ką turime atlikti – „tempiame gumą“. „Tokiu atveju verta atvirai savęs paklausti: „ko šiuo metu labai nenoriu daryti?“ ir motyvuoti save imtis šios užduoties, primenant sau, kodėl naudinga šį darbą atlikti neatidėliojant arba paskaidyti iš pažiūros per sunkią, per didelę užduotį į mažesnes greitai įveikiamas dalis.
Jei jaučiamės nusipelnę pasiganyti socialiniuose tinkluose ar pažaisti žaidimą, nes esame pavargę ar blogos nuotaikos, galime sąmoningai pripažinti, kad laikas pertraukai, pasidėti telefoną ir imtis kitos malonios, atpalaiduojančios ar energijos suteikiančios veiklos“, – pataria L. Danienė.
