Ateinanti 4.0 pramonės revoliucija smarkiai pakeitė ir išaugino inžinerinę pramonę visame pasaulyje ir tuo pačiu Lietuvoje, tačiau reikalingų specialistų deficitas tik didėja. Situacijos nekeičia ir beveik dvigubai šalies darbo užmokesčio vidurkį viršijantys atlyginimai, valstybės skiriamos ir finansuojamos studijų vietos ir įmonių stipendijos aukštosiose mokyklose. Inžinerinių studijų rinktis tiesiog nėra kam.
Ateinanti 4.0 pramonės revoliucija smarkiai pakeitė ir išaugino inžinerinę pramonę visame pasaulyje ir tuo pačiu Lietuvoje, tačiau reikalingų specialistų deficitas tik didėja. Situacijos nekeičia ir beveik dvigubai šalies darbo užmokesčio vidurkį viršijantys atlyginimai, valstybės skiriamos ir finansuojamos studijų vietos ir įmonių stipendijos aukštosiose mokyklose. Inžinerinių studijų rinktis tiesiog nėra kam.
Asociatyvi nuotr.
Poreikis didėja, norinčių mažėja
Šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai visiškai patvirtina pastaruosius metus vyraujančias tendencijas. Remiantis Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „LINPRA“, Vyriausybės strateginės analizės centro (MOSTA) bei tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ atlikta analize, dar 2014-2018 m. visų pakopų studentų, įstojusiųjų į pramonės inžinerijos studijas, skaičius mažėjo penktadaliu. Labiausiai, 30 proc., mažėjo įstojusiųjų į bakalauro ir vientisąsias studijas.
Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, priimtųjų į inžinerijos ir technologijų studijų krypčių grupių programas skaičius per 2015-2019 m. laikotarpį sumažėjo beveik tris kartus. Tai verčia skambinti pavojaus varpais, kadangi, įvertinus šalies abiturientų pasirengimą, greitai gali nebelikti nemažos dalies inžinerijos ir technologijų mokslų studijų programų aukštosiose mokyklose, nes laikiusių reikalingus valstybinius egzaminus ir galinčių, t.y. pasirengusių ten studijuoti nebeliks.
Kauno technikos kolegijos (KTK) direktoriaus, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidento Nerijaus Varno nuomone, matomos tendencijos situaciją verčia paradoksalia – tuo metu, kai šalis sulaukia vis daugiau Lietuvos ir užsienio šalių inžinerinės pramonės įmonių investicijų, statoma daug naujų gamyklų, o tokių įmonių darbuotojų atlyginimai auga, galinčių studijuoti skaičius mažėja.
„Tyrimai atskleidė, kad inžinerinės pramonės specialistai patenka tarp geriausiai apmokamų darbuotojų Lietuvoje. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atliktas tyrimas parodė, kad vidutinės pramonės inžinierių pajamos 2017 m. siekė 1148 Eur per mėnesį. Tai beveik dvigubai viršijo šalies darbo užmokesčio vidurkį. Didžiausiomis mėnesio pajamomis išsiskyrė chemijos, elektronikos, gamybos, technologijų inžinieriai. Vyriausybės strateginės analizės centro (MOSTA) duomenimis pagal kolegijų absolventų pajamas pirmaujančiose pozicijose vyrauja STEM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, matematika) studijų kryptys. Net 9 iš 10 tarp didžiausias pajamas gaunančių kolegijų absolventų baigė STEM sričių studijas. Didesnes nei 1000 Eur pajamas, praėjus pusmečiui nuo studijų baigimo, gauna 4 studijų krypčių kolegijų absolventai: programų sistemų (1358 Eur), mechanikos inžinerijos (1055 Eur), jūrų inžinerijos (1004 Eur) ir energetikos inžinerijos (1000 Eur) absolventai.
Tarp valstybei ir savivaldybėms reikalingiausių profesijų atstovų, vėlgi, pirmose vietose taip pat matome inžinerines specialybes, tokias kaip: elektronikos, automatikos, elektros energetikos, orlaivių priežiūros. Tačiau nei skelbiami duomenys, nei poreikis nepatraukia jaunimo dažniau rinktis inžinerines specialybes. Nedidelį inžinerinių ir technologinių mokslų populiarumą tarp stojančiųjų buvo galima prognozuoti, įvertinus ir šių metų abiturientų pasirinkimus, kokius valstybinius brandos egzaminų laikys.
Svarbus aspektas ir tai, kad pramonės inžinerijos studijos pagal studijų baigimo dažnį yra vienoje žemiausių pozicijų tarp visų aukštojo mokslo krypčių. Atlikti tyrimai parodė, kad per studijų metus nuo įstojimo inžinerinės krypties studijų programas baigia vidutiniškai apie 62 proc. įstojusiųjų. Šiemet į aukštąsias mokyklas studijuoti inžinerijos ir technologijų krypčių programose įstojo kiek virš 2000 pirmakursių. Taigi, galime prognozuoti, kad studijas sėkmingai baigs apie 1200. Tai nėra daug, juk iki šiol tokių absolventų turėjome virš 3000 kasmet.
Investuotojai mūsų šalį kaip tik ir renkasi dėl to, kad čia ruošiame aukštos kvalifikacijos specialistus. Skaičiuojama, kad vien „Hella“, „Continental“ ir „Hollister Incorporated“ per ateinančius kelerius metus turėtų sukurti virš 3 tūkstančių darbo vietų“, – tyrimų duomenis ir savo įžvalgas pristato N. Varnas.
Nežino, ko tikėtis
Viena iš esamos situacijos priežasčių – neigiamos demografinės tendencijos šalyje, tačiau kita, gerokai svarbesnė – per mažas galinčių studijuoti inžinerinius mokslus moksleivių skaičius. Kauno technikos kolegijos direktoriaus manymu, jei, norint gauti brandos atestatą, būtų privaloma išlaikyti bent du valstybinius brandos egzaminus, reikalingus stojant į aukštąsias mokyklas, situacija gerokai pasikeistų.
„Būtina atkreipti dėmesį į situaciją bendrajame ugdyme. Tyrimai rodo, kad 44 % įstojusiųjų į pirmos pakopos pramonės inžinerijos studijas matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikė pagrindiniu lygiu. Fizikos – šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis įstojusiųjų. Studijuojant susiduriama su problemomis, kai yra pajuntamas reikalingų bazinių žinių atotrūkis. Netinkamas pasirengimas – labai opi problema.
Inžinerinės ar technologinės studijos nėra lengvos. Tačiau be specialybės žinių ir gebėjimų, šiandien absolventai gauna ir tarpdisciplininių žinių, galimybes pasireikšti kūrybiškumui, padirbėti komandoje, ne tik gebėti valdyti ar taikyti naujas technologijas, tačiau ir išmokti dirbti komandoje, komunikuoti, vadovautis logika, mąstyti ir veikti pragmatiškai priimant sprendimus.
Augantis pramonės skaitmeninimas ir automatizavimas leidžia manyti, kad inžinerijos specialistų poreikis savo bumą pasieks, kai kone visas gyvenimo sritis palies ketvirtoji pramonės revoliucija, kuri šiandien jau prasidėjo, todėl dabar turime ne tik garsiai kalbėti apie inžinerinių studijų absolventų rengimo problemas, bet ir veikti“, – sako N. Varnas.
