Nuo pat „BrandZ“ reitingo starto 2006 m., kai į sąrašo viršūnę pateko „Microsoft“, pirmose šio sąrašo pozicijose karaliavo technologijų bendrovės. Vertingiausias pasaulyje prekės ženklas 2019 metais yra „Amazon“, rodo šiemet atlikta kasmetinė pasaulinė „BrandZ“ TOP100 studija, šiandien paskelbta WPP ir „Kantar“ per Niujorko vertybinių popierių biržą.
Vertingiausias pasaulyje prekės ženklas 2019 metais yra „Amazon“, rodo šiemet atlikta kasmetinė pasaulinė „BrandZ“ TOP100 studija, šiandien paskelbta WPP ir „Kantar“ per Niujorko vertybinių popierių biržą.
Apgalvoti įsigijimai padėjo bendrovei užtikrinti naujus pajamų srautus. Dėl puikaus klientų aptarnavimo ir išvystytos prekių ir paslaugų ekosistemos, „Amazon“ pavyko aplenkti konkurentus ir užsitikrinti nuosekliai augančią prekės ženklo vertę.
Nuo pat „BrandZ“ reitingo starto 2006 m., kai į sąrašo viršūnę pateko „Microsoft“, pirmose šio sąrašo pozicijose karaliavo technologijų bendrovės. Šiemet „Amazon“ ženklas užbaigė šį 12 metų trukusį technologijų gigantų dominavimą per metus padidinęs savo vertę įspūdingais 52 proc. iki 315 mlrd. JAV dolerių (USD). Taip pranokdamas santūriai augusius „Apple“ (Nr.2 vieta sąraše, 309,5 mlrd. USD) ir „Google“ (Nr. 3, 309.0 mlrd. USD) – ūgtelėjusius atitinkamai 3 % ir 2 % procentais.
Top dešimtuko šeštoje vietoje išlieka „Facebook“. Tuo tarpu „Alibaba“ prekės ženklas palypėjo dviem pozicijomis aukštyn į 7 vietą, paauginęs vertę 16 proc. iki 131,2 mlrd. USD. Tokiu būdu jam pirmą sykį pavyko aplenkti „Tencent“ ir tapti vertingiausiu Kinijos prekės ženklu. „Tencent“ smuko trimis pozicijomis žemyn į 8 vietą, sumažindamas vertę 27 % iki 130,9 mlrd. USD, palyginti su pernai. Pasak „BrandZ“ sudarytojų, tai lėmė itin sparčiai kintanti šios kategorijos verslo aplinka, kurioje rezultatą lemia gebėjimas greitai reaguoti į nuolat besikeičiančius klientų poreikius ir lūkesčius.
„Instagram“ augo labiausiai
Kol kiti socialiniai tinklai sprendė pasitikėjimo ir reikalingumo klausimus, „Instagram“ (Nr. 44, 28,2 mlrd.USD), turintis per milijardą vartotojų pasaulyje, šoktelėjo net 47 pakopomis aukštyn, prekės ženklo vertę padidindamas 95%. „Lululemon“, jogos ir bėgimo aprangos bendrovė, buvo antras labiausiai augęs prekės ženklas – per metus ūgtelėjęs 77 % iki 6,92 mlrd. USD.
Tarp sparčiausiai augusių prekės ženklų yra ir „Netflix“ (+65 %, Nr. 34, 34,3 mlrd.), „Amazon“ (+52 %, 315,5 mlrd.) bei „Uber“ (+51 %, Nr.53, 24.2 mlrd.) – pasak BrandZ ekspertų, tai rodo, kad greitai kintančiame technologijų pasaulyje, vartotojai linkę rinktis prekės ženklus suteikiančius išskirtinę patirtį.
Iš daiktų valdymo – prie bendradarbiavimo su jais
„Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė Renata Sadunišvili komentuodama „BrandZ“ studijos rezultatus, atkreipė dėmesį, kad labiausiai augo prekės ženklai, sugebantys sukurti visą prekės ir paslaugų ekosistemą bei išnaudoti atsakingą rinkodarą.
„Labiausiai vertę augino tie prekės ženklai, kurie geba pateikti vartotojui ne tik gerą produktą, bet ir visą palaikančią ekosistemą, visą kompleksą susijusių paslaugų bei vykdantys socialiai atsakingą verslą ir rinkodarą. Taip pat pastebima, kad ribos tarp atskirų prekių ar paslaugų kategorijų pamažu nyksta, o įspūdingiausius augimo skaičius generuoja tie prekės ženklai, kurie turi ką pasiūlyti vartotojui visuose jo patirties taškuose (angl. touchpoint). Technologijos mus veda į naują vartojimo etapą: iš daiktų valdymo per pereiname prie bendradarbiavimo su daiktais“, – sakė ekspertė.
Nepaisant ekonominio neapibrėžtumo dėl JAV ir Kinijos prekybos muitų, per metus „BrandZ“ TOP100 pasaulinio reitingo vertė padidėjo 328 milijardais iki 4,7 trilijonų – tai maždaug prilygsta Ispanijos, Korėjos ir Rusijos BVP sumai.
Daugiausia tai lėmė vartotojams skirtų technologinių prekės ženklų atsiradimas reitinge, kurių bendra vertė šiemet viršija 1 trilijoną USD. Vienas iš jų – naujokas „Xiaomi“ (Nr. 74, 19,8 mlrd.), Kinijos mobiliųjų telefonų gamintojas, aktyviai naudojantis daiktų internetą ir išmaniųjų įrenginių sąsajas; „Xiaomi“ itin sparčiai augo tokiose šalyse kaip Rusija, Indija ir Malaizija. Kitas kinų prekės ženklas „Meituan“ (Nr. 78, 18,8 mlrd.) dar vienas pavyzdys, kai yra neapsiribojama viena veiklos sritimi: jis siūlo išmaniems vartotojams viską nuo maisto pristatymo, viešbučių rezervavimo sistemos, pavežėjimo paslaugų iki dviračio nuomos. „Uber“ taip pat sėkmingai pasitelkė ekosistemos modelį, išsiplėsdamas į maisto pristatymo ir kitų paslaugų sektorius. „Haier“ (Nr. 89, 16,3 mlrd.), didžiausia pasaulyje namų apyvokos reikmenų ir daiktų interneto platforma kartu su savo klientais ir partneriais kuria atvirą prekės ženklų ekosistemą.
Dar keletas tendencijų, kurias šiemet išskiria Pasaulinė „BrandZ“ TOP100 studija:
- Sparčiausiai auga prabangos kategorija (+29 %), po jos seka mažmena (+25 %), tai lemia Y ir Z kartos vartotojų poreikis rinktis e. prekybos kanalus.
- Sąraše dominuoja technologijų, finansų ir mažmenos kategorijos, sudarydamos daugiau kaip du trečdalius visos prekės ženklų vertės.
- TOP100 sąraše – 9 naujokai, daugiausia iš kinų ir JAV technologinių prekės ženklų, naudojančių inovatyvius verslo modelius – tai ir „Dell Technologies“, „Xbox“, „Haier“, „Meituan“ ir „Xiaomi“.
- Padaugėjo Azijos prekės ženklų – tope yra 15 kinų, 3 indų ir vienas Indonezijos prekės ženklas, kas rodo augančią vartojimo galią šiose rinkose.
- Atėjo nauja prekės ženklų karta – Z kartos prekės ženklai (sukurti po 1996 metų) pagal augimą įspūdingai, kone keturiskart, lenkia prekės ženklus sukurtus nuo 1977 iki 1995 metų (vadinamuosius Milennial prekės ženklus). Iš viso TOP100 sąraše beveik ketvirtadalis arba 23 Z kartos prekės ženklai, kurių vidutinis veiklos amžius yra 16 metų, palyginti su 18 Milennial prekės ženklų, kurių vidutinis veiklos amžius 33 metai.
- Didėja socialiai atsakingo verslo ir atsakingos rinkodaros svarba (ang. mindful marketing) – ženklų savininkai vis daugiau dėmesio skiria, kad parodytų vartotojams, kokių imasi socialinių, aplinkosauginių ar korporatyvinių iniciatyvų.
- Kinijos ir JAV prekybos karai paveikė bendrą TOP100 augimą – per metus jis sulėtėjo iki 7 proc. Prekybos muitai sutrikdė vartotojų pasitikėjimą, paveikdami net kelias prekės ženklų kategorijas, o labiausiai – automobilių, logistikos ir bankų.
