Kadaise bažnyčios varpas atlikdavo 3 svarbias funkcijas: įspėdavo apie pavojų, informuodavo apie gyvenvietės naujienas ir veikė kaip žaibolaidis. Vėliau buvo išrastas švilpukas, kurio garsas tarsi atkreipia mūsų dėmesį. Garsiausias šio amžiaus švilpukininkas Christopheris Wylie save vadina orakulu iš ateities.
Kadaise bažnyčios varpas atlikdavo 3 svarbias funkcijas: įspėdavo apie pavojų, informuodavo apie gyvenvietės naujienas (mirtys ir gimimai bei renginiai) ir veikė kaip žaibolaidis. Vėliau buvo išrastas švilpukas, kurio garsas tarsi atkreipia mūsų dėmesį. Garsiausias šio amžiaus švilpukininkas (angl. Whistleblower) Christopheris Wylie save vadina orakulu iš ateities. Būtent šis informatorius padėjo žmonėms geriau suvokti, kad šiame amžiuje galia matuojama informacijos petabaitais.
Kūrė galios iliuzijas konspiratoriams ir paranojikams
LOGIN konferencijos svečias teigė, jog pradėdamas dirbti „Cambridge Analytica“ norėjo daryti gerus darbus, bet kai pamatė, kokios kuriamų technologijų galimybės griauti demokratijas, nusprendė nebetylėti.
Pasak jo, iš pradžių jie siūlė įvairias kibernetines paslaugas ir sprendimus karinėms struktūroms: „Dirbom ir Lietuvoje, kad skleistume kontrapropogandą. JAV Gynybos ministerijai priklausanti perspektyvių projektų agentūra DARPA kūrė žmonių psichologinius portretus. Mes sprendėme tokias problemas, kaip teroristų verbavimas internetu. Kariuomenė dar nesuprato, kaip viskas veikė internete. Visi tie dalykai turėjo ginti demokratines vertybes. Tai buvo geri darbai.“
Informatoriaus nuomone, politika ateina iš kultūros: „Jei pakeisime kultūrą, pasikeis ir politika. Tam, kad kariautume kultūrinį karą, reikia ginklų, strategijos, sudaryti kovos lauko žemėlapį. Kiekvienas ginklas veikia tik tam tikroje aplinkoje. Ginklas turi nutaikymo sistemą. Jei mūšio laukas yra informacija, koks ginklas bus veiksmingiausias tada? Kontrapropaganda gali tapti propaganda. Gėris būti atvirkščias, algoritmai gali uždirbti pinigus, didinti įtaką.“
Jo teigimu, nors karinių paslapčių, išradimų parduoti kitoms kompanijoms negalima, tačiau jas kuriančias kompanijas galima įsigyti kitoms įmonėms. Taip atsitiko ir su „Cambridge Analytica“.
„Facebook“, „Yahoo“, IBM dirbo su tokio psichologinio profiliavimo sistemomis. Tokios sistemos suranda taikinius, išskiria juos iš populiacijos. Buvo galima atsirinkti žmones, kurie linkę mąstyti konspiraciškai, tikėti konspiracijomis, propaganda. Tai labai maža žmonių dalis. Bet joje labai gerai atlikti bandymus. Aš norėjau, kad torpedą paleistume į blogiukus, o ne į save“, – teigė C. Wylie.
Anot jo, kūrėsi grupės, kuriose žmonės matė tik jiems patinkantį turinį: „Facebook“ jiems rodė tik jį. Jie visi manė, kad juos visi mėgsta, kad jie labai svarbūs, nors tai buvo maža grupė. Jie pradėjo susitikinėti, rengti renginius. Tai vyko JAV. Iš esmės tokiu pačiu modeliu kariuomenės, žvalgybos gali paveikti bendruomenes, tautas, rases.“
Priešas Nr. 1
„Kai pirmą kartą pranešiau tarnyboms (prieš Brexitą ir prieš Trumpą), kad Rusijos valdžiai dirbantys žmonės kuria tokias grupes, jie nesuprato, JAV teisėsauga nesuvokė, kad tai nusikaltimas. Jie tiesiog nežinojo, kaip jį kvalifikuoti, kokį straipsnį pritaikyti“, – dėstė Kanados pilietybę turintis ir Britanijoje gyvenantis technologijų specialistas.
Pasak jo, vien istorijos paviešinimas užtruko daugiau kaip metus: „Juk kalbėjome apie žmones, kurie buvo įtakingiausios pasaulio valstybės žvalgybininkai. Supratau, kad sunervinsiu ir JAV, ir Rusiją, ir „Facebook“, o tai yra gana sunku.“
Po istorijos paviešinimo sekė „Facebook“ reakcija, kurios jis nesitikėjo. „Jie patys išpūtė istoriją atskleisdami kortas. Mes suteikėme informacijos jų kompanijai, kad jie galėtų tai ištaisyti, o jie man siuntė grasinimus. Jie norėjo apkaltinti mane įvairiais dalykais pirmi. Jie melavo, grasino žurnalistams, jie parodė, kad jiems rūpi tik jų reputacija, nerūpi tikrosios problemos“, – pridūrė jis.
Atitraukė Silicio slėnio užuolaidą ir romantikos neliko
„Markas Zuckerbergas apklausose aiškino, kad jo kompanija pinigus uždirba iš reklamų. Silicio slėnis buvo vaizduojamas labai romantiškai, teigiamai, tačiau pasirodė, kad kai kurios kompanijos iš ten rūpinasi tik savimi, jiems visai nerūpi valstybių likimai, tautos“, – teigė kibernetinio saugumo ekspertas.
Jis papasakojo, kad nenori, jog „Facebook“ būtų pasaulio vyriausybe: „Mes nesame „Facebook“ piliečiai, mes esame savo valstybių piliečiai. Valstybės vadovai turi ginti piliečių interesus, įmonės vadovai gina savininkų interesus. Jei žmonių genocidas Šri Lankoje nesustabdė jų, manote, kad kažkas galės juos sustabdyti 5G ir dirbtinio intelekto pasaulyje? Sėdėsi svetainėje ir nebūsi vienas, nes tave stebės prietaisai ir tai darys tam, kad optimizuotų tavo elgesį.“
Jo teigimu, visi daiktai ne tik galvos apie žmones, bet bandys paveikti žmonių elgseną. „Ką darysime tada? Jei tik keli žmonės spręs, kaip tau elgtis. Jie žais dievus. Kas žiūrės į vaikus, kai miegame, kas už mus parinks sultis? Juk lentynoje matysime tik tam tikrą prekės ženklą, kurį mus užprogramavo pamėgti algoritmas“, – klausė konferencijos dalyvis.
Aiškina politikams, kaip veikia internetas
Specialisto nuomone, kompanijos nepasikeis, jei toje jurisdikcijoje nebus tinkamo teisinio reguliavimo.
„Bendrauju su politikais, aiškinu jiems, kaip veikia internetas. Nekaltinu jų, kad jie nesupranta, kaip veikia algoritmai. Juk didelė dalis iš mūsų nežino, kodėl skrenda lėktuvas, kaip veikia branduolinės sintezės reaktorius. Tiesa, jų argumentai mane stebina – juk neišgirsite farmacininkų, sakančių, kad nereikia klinikinių bandymų taisyklių, nes politikai to nesupranta. Kai buvo išrasti saugos diržai, saugos pagalvės, automobilių gamintojai pateikė labai panašius argumentus, bet šiandien su mašina be diržų ar saugos pagalvių mažai kas važiuotų“, – aiškino jis.
Pasak vieno įtakingiausių pasaulio žmonių, inovacija nėra svarbiau už saugumą, o kartais gal tiesiog geriau jos neturėti. „Netikiu, kad geriausi pasaulio inžinieriai, protai, kurie dirba didelėms kompanijoms, nori kurti blogą galinčius daryti produktus. Jie nori kurti gerus dalykus, tai daryti etiškai. Tiesiog yra keletas žmonių, kurie yra akli, nenori matyti bendro vaizdo. Jie galvas įkišę giliai į smėlį“, – tikino C. Wylie.
Miegame su telefonu, o ne su žmogumi
Svečio teigimu, istoriškai į technologijas ir internetą buvo žiūrima kaip į nišinį dalyką, tačiau viskas pasikeitė: „Kiek kartų pažiūrime į telefoną, mes miegame su telefonais, o ne su žmonėmis. Tai labai didelė galia. Noriu, kad tai pasikeistų, kad tai būtų teisiškai reguliuojama, prižiūrima.“
Paklaustas apie „CROCS“ avalynės ir JAV prezidento D. Trumpo ryšį, jis teigė, kad juos sieja stiliaus nebuvimas, funkcionalumo nebuvimas ir bjaurumas. „Kartais žmonės gali susitaikyti su bjaurumu, tereikia sukurti kritinę masę, tada paskui ją seks ir kiti. Jei kultūra, bendruomenė neturi stiliaus jausmo, neturės ir prezidentas. Galiausiai „Crocksai“ net nėra funkcionalūs, nes skylės jose neapsaugo nuo drėgmės.“
