Europos Komisarė konkurencijai Margrethe Vestager „išrašė“ ne vieną milijardinę baudą interneto gigantams. Viešėdama LOGIN festivalyje, ji LRT.lt teigė, kad baudos už nesąžiningą konkurenciją daugelyje Europos šalių vis dar yra per mažos. Pasak jos, žmonės turėtų nebijoti išbandyti įvairias alternatyvas, nes, pavyzdžiui, „Google“, tikrai nėra vienintelis pasirinkimas.
Europos Komisarė konkurencijai Margrethe Vestager „išrašė“ ne vieną milijardinę baudą interneto gigantams. Viešėdama LOGIN festivalyje, ji LRT.lt teigė, kad baudos už nesąžiningą konkurenciją daugelyje Europos šalių vis dar yra per mažos. Pasak jos, žmonės turėtų nebijoti išbandyti įvairias alternatyvas, nes, pavyzdžiui, „Google“, tikrai nėra vienintelis pasirinkimas.
„Google“ gali ištrinti tavo verslą
Europos konkurencijos policininke kartais vadinama politikė teigė, kad itin svarbu, jog kuo daugiau smulkių verslų galėtų įeiti į rinką su kuo mažesnėmis investicijomis. „Pasitaikydavo atvejų, kai naujas verslas tiesiog nebūdavo matomas „Google“ paieškoje ir dėl to bankrutuodavo. Kiek žmonių atsidaro penktą ar šeštą paieškos lango puslapį? Būtent ten ir galima rasti visas mano paslaptis“, – šmaikštavo ji.
Politikės teigimu, turime užtikrinti sąžiningą konkurenciją, kad į rinką patektų ir nauji produktai: „Įsivaizduokite, kad kažkas mėgsta tik raudoną. Jūs juk norite turėti pasirinkimą ir išbandyti kitas spalvas. Manau „Google“ tapo sėkminga, nes žmonėms patiko jų produktai, tačiau, įgijus galios, reikia nepamiršti ir atsakomybių, kurios su galia turi taip pat augti.“
Ji papasakojo, kad pati biure naudoja skirtingas paieškos sistemas – tiek vokišką, tiek prancūzišką. „Aš noriu, kad žmonės būtų informuoti ir suprastų, jog nemokamų paslaugų nėra ir nebus. Aš nenoriu mokėti tos kainos savo duomenimis, savo privatumu. Kiekvienas turi žinoti ir būti informuotas, apie tai, ką daro, su kokiomis sąlygomis sutinka“, – sakė ji.
Be to, politikė atrado slovakų sukurtą žemėlapių, navigacijos sistemą: „Smagu paragauti ne tik vieno patiekalo, dirbti ne tik vienoje operacinėje aplinkoje. Jei nepatiks, sugrįžti galėsite visada.“
Paklausus, ar neskaudina garsių bendrovių vadovų pareiškinai, kad Europos Komisarai tiesiog politikuoja, ji atsakė, kad neskauda nė kiek, o priimti sprendimai veikiausiai skaudina pačius verslininkus. „Turbūt skaudu, kai turi mokėti mokesčius, kaip tai daro visi mirtingieji. Daugelis verslų moka mokesčius, bet kai kurie nusprendžia, kad jie yra išskirtiniai. Daugelyje šalių viešojo sektoriaus atlyginimai yra maži, pensijos buvo sumažintos per krizę. Neteisinga, kad didžiulės bendrovės neprisideda prie bendro gėrio“, – pridūrė ji.
Jos nuomone, būtent dideli monopoliniai verslai sugriauna kitus verslus: „Mes kovojame prieš tai. Mes esame ne tam, kad sugriautume tavo verslą, bet dėl to, kad tu sugriovei kitus verslus. Kai kurie verslai žlugo dėl „Google“ politikos, žmonės tiesiog jų negalėjo rasti.“
BDAR suteikia teisę, bet kaip ja pasinaudoti?
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) yra pradžia ir gina vartotojo nuosavybę skaitmeniniame pasaulyje.
Visgi Komisarė LRT.lt sakė, kad tai tik pradžia: „Mes turime galėti patys nuspręsti, kaip su mūsų duomenimis bus elgiamasi. Šiandien mūsų tiesiog paklausia, ar sutinkame su slapukais, su duomenų perdavimu ir t. t. Tačiau, kaip pačiam pasirinkti tai, kas yra konfidencialu ir tik tavo. Kol kas reikia užpildyti ir perskaityti daugybę formų, tai užtrunka daugiau laiko. Šis procesas turėtų būti supaprastintas, draugiškesnis vartotojui, o ne kaip ta instrukcija, kurios niekaip be padidinamojo stiklo neįmanoma perskaityti.“
Pasak politikės, 85 proc. sprendimų, susijusių su nesąžininga konkurencija, būna priimami nacionaliniu lygiu, tą padaro atsakingos institucijos. „Nuspręsta joms suteikti kuo daugiau galių. Kai kurios valstybės negalėjo rinkti skaitmeninių įrodymų apie kartelinius susitarimus ir turbūt naiviai tikėjosi, kad jie bus užrašyti sąsiuvinyje ar senovinėje užrašų knygutėje. Skatiname taikyti tobulesnes tyrimo priemones, skatiname didinti baudas“, – dėstė ji.
Anot jos, fizinis ir technologinis pasaulis susijungia: „Turime daug taisyklių fiziniame pasaulyje. Jei čia kas nors pardavinėtų vaikų pornografiją, jis būtų suimtas. Jei jis tai daro internetu, gali užtrukti užkardymas labai ilgai. Norėčiau daugiau atsakomybės skaitmeniniame pasaulyje.“
Europa, JAV ir Kinija
Paklausus, kaip konkurencijos sąlygas Europoje gali pakeisti Kinijos kompanijos, pavyzdžiui, „Huawei“, ji teigė, kad tai tiesiog saugumo klausimas: „Saugumo klausimas yra svarbesnis nei rinkos atvirumo ar konkurencijos. Pirmiausia turime įsitikinti įrangos saugumu. Europoje turi būti žaidžiama pagal mūsų taisykles.“
Pasak Komisarės, nėra priešpriešos su JAV, o esmė ta, kad verslas čia turi būti plėtojamas pagal mūsų taisykles. Turime išlikti neutralūs, taikyti taisykles visiems vienodai be jokių išimčių dominuojantiems rinkoje.
Politikė pripažino, kad ją stebina JAV prezidento žinučių „Twitter“ gausa, tačiau didesnio dėmesio ji joms neskiria. „Toli gražu ne visada sutinku su jų turiniu ir vis dar nesuprantu, kaip jis tai spėja padaryti“, – pridūrė ji.
Eidama savo pareigas, M. Vestager prižiūri komercinės veiklos reguliavimą visose 28-iose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Jos vertinimu, kai kurias sąžiningos konkurencijos taisykles didžiosios Europos Sąjungos bendrovės apeidavo. Vadovaujant M. Vestager, 2016 m. bendrovei „Apple“ teko sumokėti 13 mlrd. eurų mokesčių, kurių įmonė buvo nesumokėjusi. 2017 m. „Google“ paklojo 2,4 mlrd. eurų už tai, kad manipuliavo paieškos rezultatais taip, kad šie būtų palankūs pačios bendrovės teikiamoms paslaugoms.
Bylos pradėtos ir prieš tokias gigantes, kaip „Facebook“, „Amazon“ ir kitas. Savo šalyje Danijoje M. Vestager užėmė įvairių ministerijų postus, kol buvo paskirta į Europos Komisiją 2014 m. Ji atstovauja liberaliąją politikos kryptį, pasisako už kalbos, susirinkimų ir rinkos laisvę, tačiau argumentuoja, kad to galima pasiekti tik tada, kai rinkai nedaroma įtaka ir nebandoma jos paveikti nesąžininga konkurencija.
