Į laisvės atėmimo įstaigas patekę nuteistieji praranda teisę naudotis interneto galimybėmis, tačiau žmogaus teisių gynėjai vis dažniau diskutuoja apie būdus, kaip nesukuriant žalos visuomenei būtų galima leisti kaliniams naudotis interneto teikiama nauda.
Į laisvės atėmimo įstaigas patekę nuteistieji praranda teisę naudotis interneto galimybėmis, tačiau žmogaus teisių gynėjai vis dažniau diskutuoja apie būdus, kaip nesukuriant žalos visuomenei būtų galima leisti kaliniams naudotis interneto teikiama nauda.
Lietuvos įkalinimo įstaigose nuteistieji turi teisę naudotis riboto interneto prieiga (RIP). Jie gali aplankyti 110 interneto svetainių, kurias sudaro formalūs valstybinių institucijų ir teisinės informacijos puslapiai.
Pagal tai mūsų šalis šiuo atžvilgiu Europoje neatsilieka, nes kituose Europos valstybių kalėjimuose situacija yra panaši. Visgi kelios valstybės jau išbando eksperimentinius projektus.
Belgijoje eksperimentuojama su specialiomis planšetėmis, kuriose yra ribota interneto prieiga su mažiau interaktyvumo. Norvegijos kalėjimuose galima naudotis kompiuteriais poilsio kambaryje, kur galima tik naršyti, bet negalima įvesti jokių duomenų, o Ukrainoje, kaip ir Lietuvoje, suteikiamas ribotas svetainių sąrašas, tik tai daroma aukštesniu įstatyminiu lygmeniu.
Mano, kad stipriai ribotas internetas lems atsilikimą
Žmogaus teisių stebėjimo instituto vyriausiasis teisininkas Karolis Liutkevičius gegužės mėnesį lankėsi Paryžiuje, kur Panteono-Sorbonos universitete vyko „Kalėjimų ir skaitmeninių technologijų“ forumas.
Jo teigimu, nuteistiesiems stipriai ribojamos galimybės naudotis šia informacine ir kultūrine platforma apsunkina jų reabilitaciją ir grįžimą į normalų gyvenimą.
„Internetas jau seniai yra neatsiejama mūsų kasdienės rutinos dalis ir jis plačiai naudojamas kiekvienoje gyvenimo srityje. Siekiant reabilituoti ir paruošti reintegracijai į visuomenę nuteistąjį, tokia prieiga turėtų būti sudaroma ir plečiama.
Atimdami šią galimybę iš nuteistųjų, mes taip pat atimame jų galimybę tapti produktyviais mūsų valstybės piliečiais ir pasiruošti gyvenimui, kuris jų lauktų grįžus į laisvę. Jie nemato to, kas vyksta pasaulyje, o grįžę į visuomenę gali jaustis atsilikę ir dėl to jai tapti našta“, – teigė K. Liutkevičius.
Lietuvos kalėjimuose tarp nuteistųjų yra paplitęs finansinių nusikaltimų koordinavimas neteisėtu mobiliuoju arba interneto ryšiu.
Nuteistųjų teisėmis ir padėtimi Lietuvoje besidomintis teisininkas teigia, jog neteisėta ryšio įranga kalėjimuose dažniausiai naudojamasi tam, kad būtų galima dažniau bendrauti su artimaisiais.
K. Liutkevičius mano, jog nuteistiesiems būtų galima suteikti galimybę naršyti naujienų portaluose ir naudotis tokiomis interneto svetainėmis kaip „Wikipedia“, „YouTube“ ir t. t.
„Tokia prieiga nereikalauja nuteistojo interakcijos, tačiau jam gali suteikti didelės naudos naudojantis mokomąja medžiaga. Juk galima internete tik skaityti ir stebėti. Tai galėtų suveikti ir kaip paskatos priemonė.
Apie galimybę bendrauti socialiniais tinklais ir e. paštu būtų galima svarstyti atsižvelgiant į individualią nuteistojo padėtį ir grėsmės lygį, ar nuteistasis linkęs vėl atlikti nusikaltimus.
Pavyzdžiui, jeigu nuteistasis atlieka įkalinimo bausmę už vairavimą išgėrus, vargu ar bendravimas e. paštu su artimaisiais sudarytų prielaidą naujiems nusikaltimams“, – svarstė K. Liutkevičius.
Jis mano, jog valstybės kalėjimų vadovybėms atėjo metas modernizuoti kalėjimus ir keisti požiūrį į nuteistuosius, nes, anot jo, nekeičiant situacijos, problemos ne sprendžiamos, o tiesiog atidedamos ateičiai.
Kalėjimų departamentas ruošia daugiau permainų
Kalėjimų departamento Resocializacijos skyriaus patarėjas Gintaras Matuzas nemano, jog toks interneto prieigos ribojimas apsunkina reintegracijos procesą, anot jo, kaip tik palengvina ir skatina šviestis.
„Interneto ribojimas yra minimalus. Ribojama tiek, kiek reikia, kad būtų apsaugota pati visuomenė. Svetainių sąrašas yra nuolatos plečiamas, atsižvelgiant į siūlymus.
Šis sąrašas nuteistąjį labiau priverčia apsišviesti, nes jeigu jis naršys po „Delfi“, jis bus labiau ribotas, negu matydamas svetaines iš leidžiamo sąrašo.
G. Matuzas atskleidė, jog ateityje Kalėjimų departamentas numato sudaryti galimybę pavyzdingiems nuteistiesiems suteikti sąlygas naudotis riboto interneto prieiga jų pačių kamerose.
Situaciją pakeitė vienas kalinys
Interneto prieigos įkalinimo įstaigose klausimą 2017 m. išjudino Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas. Tuomet buvo nuspręsta, jog Lietuva, neleidusi Pravieniškėse kalinčiam Henrikui Jankovskiui naudojantis internetu pasidomėti apie studijas, pažeidė jo teisę gauti informacijos.
„Jeigu kaliniai turėtų teisę pasinaudoti internetu, jie galėtų tęsti savo nusikalstamą veiką“, – tuomet teigė kalėjimo administracija. Šį teiginį palaikė ir Lietuvos teismai.
Tačiau EŽTT šie argumentai neįtikino. Anot tarptautinio teismo, H. Jankovskis siekė informacijos apie studijas, kurios turėjo prisidėti prie jo reabilitacijos ir reintegracijos į bendruomenę.
Teismo sprendime buvo pažymėta, kad interneto svarba pripažįstama vis plačiau, o prieiga prie interneto vis dažniau suvokiama kaip žmogaus teisė.
Visgi EŽTT tuomet atmetė H. Jankovskio ieškinį dėl 30 tūkst. eurų neturtinės žalos, nes teisėjai nusprendė, jog šiuo atveju pakako pažeidimo konstatavimo.
Po šio įvykio Lietuvos kalėjimuose buvo pradėtas plėsti nuteistiesiems leidžiamų lankytis interneto svetainių sąrašas.
„Tai buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl riboto interneto sąraše svetainių skaičius išaugo maždaug dešimt kartų. Atsižvelgėmė į tą EŽTT sprendimą“, – teigė Kalėjimų departamento Resocializacijos skyriaus patarėjas R. Matuzas.
Iš žmogaus teisių perspektyvos kalėjimai kol kas neturi pareigos suteikti prieigos prie interneto. EŽTT pozicija šiuo metu yra tokia, kad teisė į informaciją, kuri numatyta žmogaus teisių konvencijoje, savaime nereiškia, kad turi būti suteikta neribota prieiga prie interneto nuteistiesiems, tačiau galima numanyti, jog situacija keisis iš esmės.
