Pastaruoju metu socialiniai tinklai tampa pačių tragiškiausių įvykių, melagingų faktų, blogų žinučių ir net teroristinių aktų viešinimo platforma. Ar socialiniai tinklai turi būti atsakingi už turinį, kuris pasiekia žmones, ir ar tai įmanoma suvaldyti internetinėje erdvėje?
Pastaruoju metu socialiniai tinklai tampa pačių tragiškiausių įvykių, melagingų faktų, blogų žinučių ir net teroristinių aktų viešinimo platforma. Ar socialiniai tinklai turi būti atsakingi už turinį, kuris pasiekia žmones, ir ar tai įmanoma suvaldyti internetinėje erdvėje?
Viešųjų ryšių eksperto Arijaus Katausko teigimu, visi didieji socialiniai tinklai susiduria su vienomis ar kitomis problemomis, ypač tai galima pastebėti apie vadinamųjų „fake news“ (melagingų naujienų – lrt.lt) informacijos skleidimą, pavyzdžiui, apie įvairias žinias dėl sveikatos klausimų.
„Aš nesakyčiau, kad kažkuris tinklas geriau ar blogiau tvarkosi. Jei pažiūrėtumėme į Naujosios Zelandijos teroro išpuolį, ten visi tinklai nukentėjo, nes, jei pažiūrėtume iš komunikacinės pusės, pats įvykis buvo sukonstruotas kuo platesnei auditorijai pasiekti. Akivaizdu, jog tokios informacijos daugės, gali būti, kad bus bandymų kopijuoti, o tuo pačiu daugės kaltinimų socialiniams tinklams, kad neužkerta kelio“, – situaciją analizavo A. Katauskas.
Eksperto teigimu, tokie tragiški įvykiai išryškina tam tikras socialinių tinklų problemas, kaip operatyviai ir greitai blokuoti tokio pobūdžio vaizdo įrašus, nes, ką parodė Naujosios Zelandijos tragedijos atvejis, socialinis tinklas „Facebook“ įvykio vaizdo įrašą visiškai pašalino tik po kelių dienų, o tai sukėlė didelį vartotojų pasipiktinimą.
„Kaltinimai „Facebook“ kyla ir dėl to, kad jie neturi žmogiškųjų resursų. Skaičiuojama, kad vienas žmogus „Facebook“ aptarnauja apie 65 tūkst. vartotojų, todėl logiška, kad jis negali peržiūrėti viso turinio. Reikėtų nepamiršti, kad skirtingose valstybėse galioja skirtingi įstatymai, teisės aktai, o tai sunkina darbą socialiniams tinklams. Pats „Facebook“ pradeda perimti iniciatyvą ir siūlo, kad visame pasaulyje turėtų būti sutarta, kas yra bloga informacija, kad jiems būtų lengviau valdyti. Faktas yra tas, kad mes kalbame iki kito atvejo, nes tokių pavyzdžių jau turėjome, o tinklai nesiėmė pakankamai iniciatyvos“, – sakė komunikacijos ekspertas.
Kyla klausimas, ar socialiniai tinklai yra pajėgūs užkirsti kelią tragiškiems įvykiams. A. Katausko teigimu, tai padaryti įmanoma, tiesiog reikia dėti daugiau pastangų analizei, nes iššūkiai, su kuriais susiduria socialiniai tinklai 2019-aisias, nėra nauji.
„Skaičiuoja, kad vien „Facebook“ 2018-aisis metais turėjo apie 20 skandalų, su tuo susijusių. Pastangų buvo dedama per mažai, todėl ir matome, kad kai kurios šalys svarsto apie teisės aktus, kurie apribotų socialinių tinklų kai kurią veiklą. Tinklai, turėdami pasirinkimą, ar pritraukti daugiau vartotojų ir gauti papildomų lėšų per reklamą, ar saugoti visų duomenis ir prieinamumą, turėtų ieškoti tinkamo balanso. Akivaizdu, kad to rasti nepavyksta“, – sakė A. Katauskas.
Eksperto įsitikinimu, akivaizdu, kad socialiniams tinklams spaudimas tik didėja, pavydžiui, JAV kyla priešpriešos banga didžiosioms technologijų bendrovėms, nes jos nesaugo duomenų, platina melagingą informaciją.
„Jei bus spaudimas iš visuomenės, politikai tikrai reaguos. Žinoma, tada kyla klausimas, kaip, nes yra trapi riba, o ją peržengus galima pradėti kalbėti apie cenzūrą. Iš kitos pusės, akivaizdu, kad paleisti informacijos sklaidą be priežiūros negalima. Socialiniai tinklai yra labai svarbus kanalas ir ten informacija turi būti tikrinama“, – laidoje kalbėjo A. Katauskas.
Apie socialinių tinklų problemas – laidos įraše.
