Lietuviai užsienio elektroninėse parduotuvėse įsigyja beveik ketvirtadalį visų savo internetu perkamų daiktų. Tai – daugiau nei Europos vidurkis, rodo atliktas tyrimas. Palyginti, kitose valstybėse esančiose e. parduotuvėse statistinis europietis įsigyja 19,1 proc. internetinių pirkinių.
Lietuviai užsienio elektroninėse parduotuvėse įsigyja beveik ketvirtadalį visų savo internetu perkamų daiktų. Tai – daugiau nei Europos vidurkis, rodo atliktas tyrimas.
23,4 proc. visų internetu pernai įsigytų prekių lietuviai pirko ne savo šalyje veikiančiose e. parduotuvėse, rodo „DPDgroup“ užsakymu praėjusiais metais atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 24 tūkst. europiečių. Palyginti, kitose valstybėse esančiose e. parduotuvėse statistinis europietis įsigyja 19,1 proc. internetinių pirkinių.
„DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovo Baltijos šalims Gabrieliaus Bilevičiaus teigimu, vienos pagrindinių pirkimo užsienio e. parduotuvėse priežasčių yra ne tik prekių kaina, bet ir didesnis jų pasirinkimas.
„Lietuviai įvertino, kad užsienio e. parduotuvėse kartais galima rasti tuos pačius produktus pigiau. Kita vertus, mūsų šalyje veikiančiose e. parduotuvėse išvis ne visada galima rasti norimo gamintojo prekių, todėl Lietuvos gyventojai dažnai žvalgosi į pardavėjus svetur. Beje, kai kurios užsienio e. parduotuvės siūlo itin paprastą ir nemokamą daiktų grąžinimą, kas taip pat skatina pirkti ten“, – apklausos rezultatus apibendrina G. Bilevičius.
Aplenkėme estus, bet atsiliekame nuo latvių
Dar labiau nei lietuviai Europoje šioje srityje išsiskiria latviai. Šie mūsų kaimynai užsienio e. parduotuvėse įsigijo net 27,9 proc. internetinių prekių. Daugiausiai svetur esančiose e. parduotuvėse siūlomų produktų įsigijo kroatai – 29,4 proc.
O štai Estijos gyventojai prieš metus ne savo šalies e. parduotuvėse pirko daugiau nei tai darė lietuviai – 23,5 proc. visų internete įsigytų prekių, bet dabar šis skaičius krito 2,1 proc. punktu ir yra žemesnis nei Lietuvoje.
Kitoje Lietuvos kaimynėje Lenkijoje apsipirkimas užsienio e. parduotuvėse siekė vos 16 proc. – tai vienas mažiausių rodiklių Europoje.
Palyginti su praėjusiais metais, lietuvių užsienio e. parduotuvėse įsigytų daiktų dalis nuo visų pirkinių nekito. Tuo metu Latvijoje, kaip ir Estijoje, ši dalis šiek tiek mažėjo.
„Mūsų šalyje e. prekybos tendencijos nusistovėjo – užsienio e. parduotuves dažniausiai renkasi jas jau išbandę ir patekinti tokiu apsipirkimu vartotojai. Tuo metu kitose Baltijos šalyse žmonės labiau atsigręžė į šalies viduje veikiančias e. parduotuves, kurios galbūt pasiūlė ir konkurencingesnes kainas, ir didesnę prekių pasiūlą“, – tvirtina G. Bilevičius.
Daugiausia perkami drabužiai
Nors užsienio e. parduotuvėse lietuviai įsigijo tiek pat prekių kaip ir 2017 metais, tokią apsipirkimo galimybę išbandė daugiau žmonių – jų skaičius išaugo 2 proc. punktais ir siekė 81 proc. Tad ne savo šalies e. parduotuvėse 2018-aisiais bent kartą pirko net keturi iš penkių lietuvių.
Lietuviai dažniausiai iš užsienio e. parduotuvių įsigyja drabužius, kurie sudaro 28 proc. visų internetu svetur pirktų gaminių. Čia kur kas lenkiame Europos vidurkį, kuris yra 7 proc. punktais mažesnis. Vieni iš populiariausių lietuvių pirkinių užsienio e. parduotuvėse – elektronikos prekės, kurios sudaro 16 proc. prekių. Europiečių pirkinių krepšeliuose tokio tipo produktai atsiduria šiek tiek rečiau – 13 proc. nuo visų svetur įsigytų gaminių.
Dažniausiai apklausos dalyviai prekes įsigijo Kinijos e. parduotuvėse – net 65 proc. yra pirkę jose. Kiek mažiau produktų įsigyta iš Jungtinėje Karalystėje ir JAV esančių e. parduotuvių – atitinkamai 44 proc. ir 31 proc.
Tyrimo „E-shopper barometer Global report“ duomenys. Šį tyrimą „DPD group“ užsakymu atliko „Kantar TNS“. 2018 m. gegužės-birželio mėnesiais apklausti 24,328 žmonės 21 Europos valstybėje, Lietuvoje apklausti 805 asmenys.
