Specialistų teigimu, Lietuva jau tapo šalimi, kurioje inžinerinės pramonės rinkai drąsiai siūlomos kaimyninių šalių gamybininkams dar neprieinamos naujovės. Žymiausi šalies inovatoriai taip pat gali pasigirti išrastomis technologijomis įvairiausiose srityje – nuo medicinos iki transporto.
Specialistų teigimu, Lietuva jau tapo šalimi, kurioje inžinerinės pramonės rinkai drąsiai siūlomos kaimyninių šalių gamybininkams dar neprieinamos naujovės. Žymiausi šalies inovatoriai taip pat gali pasigirti išrastomis technologijomis įvairiausiose srityje – nuo medicinos iki transporto.
Plataus spektro inžinerinės pramonės sprendimai jau gegužę bus demonstruojami 27-ojoje inžinerijos parodoje „Balttechnika 2019“ – organizatoriai pristato laukiamas naujoves ir kviečia registruotis renginio dalyvius: verslo, pramonės, mokslo atstovus.
„FANUC Automatica 59“ kobotas. Organizatorių nuotr.
Pirmąkart Baltijos šalyse moderniausios pjovimo staklės
Vilniaus rajone veikianti pramoninių įrenginių instaliavimo, techninio aptarnavimo ir mokymų įmonė „Kamiteka“ pirmoji Baltijos šalių rinkai pristato lazerinio pjaustymo stakles, kurių našumas stebina net patyrusius apdirbimo specialistus.
„Tai „Fiber“ tipo, „Kimla“ gamintojo lazerinės staklės, skirtos pjaustyti metalą. Jos lengvai pjauna įvairaus pločio metalo luitus, ženkliai greičiau nei virtuvės peilis pjauna sviestą. Tokių staklių šiandien Baltijos rinkoje dar nėra, o su jų veikimu pirmieji galės susipažinti inžinerijos parodos „Balttechnika 2019“ dalyviai jau gegužės mėnesį“, – sako įmonės „Kamiteka“ vadovas Ivan Savickij.
Tiesa, šiam agregatui reikia beveik pusšimčio kvadratinių metrų ploto – net 40 kv. m. užimančios staklės yra įspūdingo dydžio.
„Staklės gali pjaustyti itin didelio dydžio metalo luitus – 3x12 m. Įrenginio gamyba trunka 4 mėnesius, o sumontavimas vietoje – 3 ar 4 darbo dienas, naudojant specialią įrangą. Šios staklės pjausto greičiausiai – net 6G greičiu ir kol kas tai maksimalus išvystytas tokio agregato veikimo pagreitis rinkoje“, – kalba I. Savickij.
Eksperto teigimu, analogų Lietuvos rinkoje šiuo metu nėra.
„Panašaus veikimo stakles naudoja viena įmonė Kaune, tačiau jos žymiai senesnio modelio, sumontuotos prieš keletą metų. Šios, kurias pristatysime, yra žymiai galingesnės, darbo našumą didinančios dešimtimis, galbūt net šimtais kartų“, – sako „Kamiteka“ vadovas.
Naujos kartos kobotai
Jei daugelis bent įsivaizduoja, kaip atrodo robotai, tai kobotai rinkoje dar yra santykinai naujiena. Tai prietaisai, kurie gali dirbti kartu su žmonėmis be jokio valdymo.
Garsioji švedų inžinerijos įmonė „Fanuc Nordic“ sukūrė naujos kartos kobotą CR-15iA, turintį erdvės jutiklius. Su jo galimybėmis susipažinti bus galima Lietuvoje – tikimasi, kad tai sulauks didelio pramonės atstovų susidomėjimo parodoje „Balttechnika 2019“.
„Jis jaučia, kai į patalpą kas nors įžengia ir turi įmontuotą matymo techniką savo rankose – tai leidžia robotui paimti smulkiausius objektus: vinis, varžtus ar pan. Šalia tokio roboto saugiai gali dirbti žmonės, pavyzdžiui, kobotas gali savo rankose laikyti kokį nors objektą, o žmogus prie jo tvirtinti papildomą dalį, etiketę ar pan. Nereikia laikytis didelio atstumo, vilkėti saugumą užtikrinančių rūbų“, – sako „Fanuc Nordic“ generalinis direktorius Seroldas Andersonas.
Automatizacija – verslo susigrąžinimas iš pigios darbo jėgos šalių
Pasak eksperto, šiuo metu Šiaurės šalių bei Vakarų Europos rinkoje jaučiama, kad net smulkiausi verslai siekia automatizuoti procesus.
„Galbūt tai yra natūralu – turtingesnės ekonomikos šalims kobotų technologija padeda susigrąžinti įvairius gamybos procesus į savo šalį, nes ženkliai sumažina gamybos kaštus“, – sako S. Andersonas.
Šiaurės ir Vakarų Europoje, kur darbuotojai gauna aukštesnius atlyginimus, automatizuoti procesai yra pigesni nei tie, kuriuos atlieka žmogaus rankos.
„Tokiu būdu galime susigrąžinti ir savo šalyje vykdyti dalį darbų, kurie dėl kaštų kažkada buvo perkelti į mažesnio užmokesčio šalis“, – pasakoja „Fanuc Nordic“ vadovas.
Lietuvoje gausu inžinerijos pionierių
Nors Lietuvoje apie kobotus vis dar kalbama nedrąsiai, tačiau Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus Kęstučio Šetkaus teigimu, mūsų šalies kapitalo įmonės regione išsiskiria kuriamais inžineriniais sprendimais ir metodais. Inovacijų ekosistema šalyje augina įspūdingus vaisius – lietuviai turi ką pademonstruoti įvairiose srityse – nuo medicinos iki transporto.
„Konkrečių pavyzdžių, kuriuos galima vardinti, yra ne vienas. Pavyzdžiui, „Evana Technologies“ yra įvaldę plastiko, naudojamo medicinoje, mikro-gręžimo lazerinę technologiją. „Idėja 3D“ turi specialią liejimo technologiją, kuri ypač aktuali startuoliams, kuriems dažnai tenka pristatyti savo produktų prototipus, taip pat ir pramonės įmonėms. „Baltic Car Equipment“ sukurta transporto valdymo ir kontrolės sistema naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio verslai. „Rubedo sistemos“ kuria stereokamerą, skirtą robotų navigacijai“, – mini K. Šetkus.
Visų minėtų įmonių išradimus, aktualius verslo, mokslo, inžinerijos pasaulio atstovams bus galima pamatyti 2019 m. gegužę vyksiančioje parodoje „Balttechnika“. Renginio metu MITA ir LR patentų biuras taip pat teiks nemokamas konsultacijas suinteresuotiems verslininkams.
„Išskirtinį dėmesį skirsime tarptautinėms „Eurostars“, „Horizon 2020“ ir nacionalinėms „Inočekių“ ir „Inostarto“ – investicijų programoms, o LR valstybinio patento biuro specialistai konsultuos klausimais susijusiais su pramoninės nuosavybės objektų – išradimų patentų, prekių ženklų, dizainų, puslaidininkinių gaminių topografijų apsaugos įteisinimu. Registracija į šiuos susitikimus verslui prasidės kovo 1 d., – sako MITA direktorius.
