Šiuolaikinėmis technologijomis naudotis išmoksta vis jaunesni vaikai – tai rodo jauno žmogaus gebėjimą sparčiai mokytis, tobulėti, analizuoti ir, tikėtina, greičiau kilti karjeros laiptais. Tad ar gali nutikti taip, kad netrukus darbdaviai pradės samdyti paauglius, gebančius programuoti?
Švietimo ir informacinių technologijų centro direktorius Vaino Brazdeikis pastebi, jog gyvename amžiuje, kuriame technologijos yra neišvengiamos ir tiesiogiai veikia švietimą. Šiuolaikinėmis technologijomis naudotis išmoksta vis jaunesni vaikai – tai rodo jauno žmogaus gebėjimą sparčiai mokytis, tobulėti, analizuoti ir, tikėtina, greičiau kilti karjeros laiptais. Tad ar gali nutikti taip, kad netrukus darbdaviai pradės samdyti paauglius, gebančius programuoti?
Ne paslaptis, jog tarp specialistų šiuo metu vieni populiariausių ir geidžiamiausių rinkoje – programuotojai. Programavimo kaip specialybės potencialas akivaizdus – išmokus šio amato, darbą susirasti tiek dabar, tiek ateityje nebus sudėtinga. Taip pat programuotojai turi laisvę dirbti iš namų, netgi darbuotis būnant kitoje šalyje. Žinoma, tai nėra lengvas darbas, kadangi tenka spręsti daug iškilusių problemų, atsakinėti į klausimus, taktiškai mąstyti, todėl nuolatinis tobulėjimas nuo jo yra neatsiejamas.
Estijoje – programavimas nuo pirmos klasės
Programavimui reikalingų savybių turi ir lengvas programavimo užduotis atlikti sugeba vis jaunesni vaikai – kompiuterių kalbos mokosi nebe tik vyresnių gimnazinių klasių mokiniai, bet ir pradinukai ar net darželinukai. Vienas iš artimų pavyzdžių yra Estija, kuri dar 2012 metais įvedė programavimo pamokas mokyklose nuo pat pirmosios klasės. Turint omenyje, jog programuotojų poreikis rinkoje sparčiai auga, o IT specialistų amžiaus vidurkis mažėja, kai kurie ekspertai prognozuoja, jog jau netrukus darbdavių dėmesį patrauks vis dar mokykloje besimokantys paaugliai.
Dabar jau neretai jauno, ką tik darbą susiradusio programuotojo pajamos viršija tėvų gaunamas pajamas. Vadinasi, pradėjus mažylį mokyti kodavimo meno dar vaikystėje galima tikėtis, jog dar paauglystėje jis jau galės gyventi finansiškai nepriklausydamas nuo savo gimdytojų.
Lietuvos ugdymo įstaigose – pastangos neatsilikti
„Švietimas negali atsilikti nuo tendencijų, todėl ugdymo proceso metu turi būti naudojama viskas, kas yra šiuolaikiška bei modernu. Technologijų taikymas su saiku, nepaverčiant vaiko nuo jų priklausomo, yra teigiamas dalykas. Vaikai turėtų gyventi šiame amžiuje“, – sako skaitmeninių mokymų pedagogams programos „Samsung Mokykla ateičiai” partneris, ITC vadovas V. Brazdeikis.
Tačiau pažanga Lietuvoje jau pastebima – kai kuriuose lopšeliuose-darželiuose dirbantys pedagogai siekia efektyvių ugdymo metodų plėsdami edukacinių priemonių ratą ir diegdami pažangiausias programas. Darželiuose vaikai pradedami ugdyti su edukacinėmis bitutėmis (angl. Bee Bots), kurios yra vis labiau pasaulyje plintanti vaikų mokymo priemonė. Šie nedideli, mažyliams pritaikyti robotukai moko vaikus laikytis kryptingumo, tam tikros sekos, problemų sprendimo ir žaismingumo.
Kalbant apie tėvų požiūrį į technologijų integraciją mokymosi procese, V. Brazdeikis pastebi, jog vaikų ruošimas ateičiai yra tiek mokyklos, tiek ir tėvų darbas.
„Natūralu, kad tėvai savo vaikams visada nori paties geriausio, o patinka tai tėvams ar ne, technologijos jų atžaloms ateityje bus itin svarbios. Todėl būtina suprasti, kad vaikai, atskirti nuo technologijų, be abejo turės problemų. Žinoma, persistengti su technologijomis taip pat nereikėtų – vaikai taip pat turi bendrauti tarpusavyje“, – teigia „Samsung Mokykla ateičiai” partneris V. Brazdeikis.
