Elektronika.lt
 2019 m. kovo 21 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 20 d. 20:18
Lietuvos įmonėms įteikti „Pramonė 4.0 žvaigždė 2019“ apdovanojimai
Kovo 20 d. 19:10
Įsitraukę į socialinę iniciatyvą KTU studentai nusprendė – Laimės dieną švęs visus metus
Kovo 20 d. 17:31
„Sony“ oficialiai Lietuvoje pristatė naująją „Xperia“ telefonų seriją
Kovo 20 d. 16:12
Įvardijo pagrindinius baterijų ir jų vartotojų skirtumus (1)
Kovo 20 d. 14:35
Lietuviai „Heficed“ pristatė analogų pasaulyje neturinčią platformą
Kovo 20 d. 12:19
Lietuvoje vieši Nobelio premijos laureatas, kuriam padėjo ir Lietuvos lazerių kūrėjai
Kovo 20 d. 08:24
Tiria pasaulinę katastrofų riziką: antžmogiškas intelektas taps mūsų vergu ar valdovu?
Kovo 19 d. 20:13
Inovatyvus KTU mokslininkų požiūris į saulės elementų gamybą gali nulemti rimtus rinkos pokyčius
Kovo 19 d. 19:05
Naujos halogeninės automobilio „akys“: daugiau šviesos, daugiau saugumo
Kovo 19 d. 18:24
Pirmieji pasaulyje: „BitDegree“ ir Vilniaus universitetas motyvuos mokytis internetu
FS 19 Tractor mods
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, How to install
ATS mods
ATS trailer mods, ATS truck mods, ATS map mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
FS19 Maps, FS19 Trucks
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors
FS 17 maps, FS 17 truck
FS 17 Trailers, Farming Simulator 2017 Mods
Farming Simulator 2017
FS 2017 Trailers, FS 17 Maps, FS 17 Tractors
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Combine, FS19 Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
Periodontologija
Endodontija mikroskopu, implantacija, protezavimas
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti
www.eb.lt - Entertainment bank

Nyderlanų profesoriaus patarimas Lietuvos universitetams: „Nustokite varžytis“

Publikuota: 2019-02-15 12:40
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Mėgėjams
Autorius: Erika Paliulytė, Giedrė Žakelė
Aut. teisės: ©Bernardinai
Inf. šaltinis: Bernardinai.lt

Universitetas – viena seniausių institucijų pasaulyje, nuolat prisitaikanti prie kintančių aplinkybių ir visuomenės poreikių. Vis tik per pastaruosius dešimtmečius aukštajame moksle įvyko drastiški pokyčiai, kuriuos lėmė inovacijos technologijų srityje bei masinių informavimo priemonių įsigalėjimas visuomenės gyvenime.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Universitetas – viena seniausių institucijų pasaulyje, nuolat prisitaikanti prie kintančių aplinkybių ir visuomenės poreikių. Vis tik per pastaruosius dešimtmečius aukštajame moksle įvyko drastiški pokyčiai, kuriuos lėmė inovacijos technologijų srityje bei masinių informavimo priemonių įsigalėjimas visuomenės gyvenime, todėl šiandien universiteto koncepcija turi būti peržvelgta iš esmės, įsitikinęs ilgametis Utrechto universiteto (Nyderlandai) rektorius profesorius dr. Bertas van der Zwaanas.

Bertas van der Zwaanas KTU universitete / Justinos Šuminaitės nuotrauka
Bertas van der Zwaanas KTU universitete / Justinos Šuminaitės nuotrauka

Futurologas prof. Davidas Passigas iš Izraelio teigia, kad nuspėti aukštųjų mokyklų ateitį galima tik tuo atveju, jeigu iš tikrųjų sugebėsime suprasti iššūkius, kurie laukia universitetų ateityje. Kaip manote, su kokiais pagrindiniais iššūkiais pasaulio universitetai susiduria šiandien ir kokie jie bus ateityje?

Išskirčiau du pagrindinius iššūkius. Pirmasis susijęs su visuomenės pasikeitimais. Joje atsiranda socialinė takoskyra, dėl kurios universitetai vis labiau tampa tam tikra elito dalimi ir vis mažiau – plačiosios visuomenės dalimi. Taigi keičiasi paties universiteto pozicija, o tai lemia didelius iššūkius.

Labai svarbu, kad aukštosios mokyklos suprastų, kas keičiasi. Be to, visuomenė reikalauja, kad universitetai spręstų visiems svarbias ir aktualias problemas įvairiose srityje, ne tik pramonei ir verslui. Visuomenė universitetus mato kaip vientisą poveikį žmonių gyvenimui darančią instituciją.

Antrasis pokytis susijęs su paties universiteto veikimo principu – iš fizinės vietos su pastatais, į kuriuos ateina studentai, universitetai persikelia į skaitmeninės visuomenės erdvę, kur studentai sėdi namuose, o universitete praleidžia tik dalį savo laiko.

Žinios ir švietimas tampa itin geidžiamu dalyku, o poreikis papildomai mokytis atsiranda netgi įsitvirtinus darbo rinkoje. Todėl universitetai turi tai suteikti, kartais atsiribojant nuo mokymo programų.

Mano nuomone, būtent šiems dviem iššūkiams universitetai turi pasiruošti, pradedant jau dabar.

Jūsų knyga vadinasi „Aukštasis mokslas 2040“. Tad kokį universitetą matote 2040 metais? Kokie esminiai pokyčiai turėtų įvykti aukštajame moksle?

Kaip jau minėjau, svarbiausi dalykai apima universiteto transformaciją visuomenės požiūriu ir jo persikėlimą iš fizinės vietos į skaitmeninę erdvę. Universitetai vis labiau persikels į taip vadinamą „debesį“ (angl. cloud).

Kadangi darbo rinka bus persotinta, žmonės taip pat privalės keistis, prisitaikyti prie naujų aplinkybių, pakeisti savo darbą 5–7 kartus, o tam prireiks papildomų įgūdžių, todėl bus koncentruojamasi į mokymąsi visą gyvenimą (angl. lifelong learning).

Būtent dėl to universitetas, kaip fizinė vieta, kurioje įgyjamas pradinis mokymasis, keičiasi į universitetą „debesyje“, propaguojantį mokymąsi visą gyvenimą. Taigi žinių vaidmuo visiškai keičiasi.

Sakote, kad universitetas, kaip institucija, stipriai pasikeis, tačiau keičiasi ir studentai. Kokie studentai, jūsų matymu, bus ateityje? Kaip kis jų reikalavimai išsilavinimą teikiančioms įstaigoms?

Europos populiacijos amžius vis didėja, dėl to studentų skaičius vis mažės, o tarp jų pačių bus didesnė konkurencija. Be to, studentai bus reiklesni ir tikėsis pasisemti kuo daugiau žinių: vietoj tiesiog pasakydami „Aš noriu būti inžinieriumi“ ar „Universitetas lemia mano karjerą“, jie sieks įgyti kaip įmanoma geresnį pasirengimą ateities darbo rinkai.

Trumpai sakant, galima tikėtis mažiau, tačiau žymiai reiklesnių studentų. Turime suprasti, kad šiame procese mokslas gali būti privatizuotas. Valdžiai reikia pinigų senstančios visuomenės sveikatos apsaugos sistemai, tvarumo bei klimato apsaugos sritims ir pan. Todėl tikėtina, kad studentams trūks finansavimo studijoms, nes valdžia neišgalės pakelti studijų kainos. Manau, kad visa tai lemia, jog formuojasi visiškai kitokio tipo universiteto paslaugų vartotojas.

Kaip, jūsų nuomone, atrodys lyderiaujantis pasaulio universitetas po 25 ar daugiau metų? Ar lyderiai bus tie patys?

Šiuo metu pastebima, kad Kinijos, Malaizijos, Singapūro universitetų pozicijos reitinguose nuolat kyla. Jei tikime reitingais, galime matyti, kad jie tobulėja. Manau, kad dešimties metų laikotarpiu bent 50 proc. reitingų pozicijų užims Kinijos ir Europos universitetai vietoj JAV ir Jungtinės Karalystės aukštųjų mokyklų.

JAV ir Jungtinė Karalystė nėra pajėgios prisitaikyti prie visų greitų pokyčių pasaulyje, kai Kinija – gali: ši šalis turi pinigų, išteklių, techninių sugebėjimų ir pan. Taigi, po 10-15 metų reitingai atrodys visiškai kitaip. Jei reitingai vis dar bus.

Šiandien Lietuva sprendžia rimtas aukštojo mokslo problemas – vyksta aukštojo mokslo reforma, optimizuojamas universitetų tinklas. Kitų šalių, įgyvendinančių aukštojo mokslo reformas, geroji patirtis, išmoktos pamokos bei ekspertinės įžvalgos gali padėti Lietuvai kurti kokybiškesnį aukštąjį mokslą. Kokia patirtimi ar patarimais galėtumėte pasidalinti?

Visada pavojinga duoti patarimus. Lietuvoje švietimas tikrai geras, tik šiuo metu susiduriama su problemomis. Lietuva yra priekyje daugelio kitų valstybių atžvilgiu. Manau, reformuoti universitetus būtina, nes valstybėje tiek daug universitetų ir visi jie stengiasi būti geriausiais ir labiausiai vertinamais.

Pirmiausia aš pabandyčiau diferencijuoti universitetų sistemą, kad turėtumėte vieną ar du universitetus, skirtus moksliniams tyrimams, taip pat tokius, kurių didžiausia siekiamybė – mokymas ir studijos. Ypatingai svarbu turėti galimybę iš mokyklų atsirinkti motyvuotus studentus. Į tai turėtų būti atsižvelgiama labiausiai, ne vien tik vertinant, kiek talentingi ar turtingi yra studentai.

Taip pat išlaikykite valstybinius universitetus. Privati sistema yra brangi, o tai kai kuriems sudaro kliūtis studijuoti. Visuomenės atžvilgiu tai nėra gerai. Apskritai, patarčiau universitetams daugiau bendradarbiauti, nesivaržyti tarpusavyje, pabandyti būti išskirtiniais.

Europoje aiškiai matomas poreikis integruoti mokslą, studijas ir verslą, tačiau iš akademikų girdime nuogąstavimų, kad studijų komercializacija – ne tik nauda, bet ir didelė grėsmė, kai, užuot siekus studijų turinio ir rezultatų gerinimo, svarbiausiu tikslu tampa didesnis studentų skaičius ir universitetų finansavimas. Kaip universitetai turėtų išlaikyti aukso vidurį ir vardan finansinės gerovės nepamiršti svarbiausių universiteto vertybių bei tikslų, netapti verslo organizacija?

Universitetai visada turėtų patys nuspręsti dėl savo siūlomų studijų programų turinio ir kokybės. Ne pramonė. Tai auksinė taisyklė. Bendradarbiaujant su pramone turi būti sukurta tokia aplinka, kurioje studentai tikrai mokosi, o ne tik dirba verslininkams. Tokiame bendradarbiavime turi išlikti mokymosi aplinka.

Universitetų ir pramonės bendradarbiavimas tikrai geras pasirinkimas tol, kol abi šios pusės užima skirtingas pozicijas visuomenėje. Ir kol visi supranta, kad jų tikslai ir veikimo principai yra skirtingi, tol toks bendradarbiavimas tik sveikintinas.

Koks turėtų būti Europos universitetų kelias, siekiant išlikti konkurencingiems pasauliniame kontekste?

Manau, kad Europos universitetai turėtų būti platesnių pažiūrų, domėtis ne tik kas vyksta jų universiteto viduje, bet atsižvelgti ir į išorę, aplinkui esančius pavyzdžius ir patirtis. Pavyzdžiui, Nyderlandų universitetai vertina tik save, tačiau labai svarbu, kad studentai gautų kuo daugiau užsienio patirties. Todėl universitetai turėtų mokytis iš gerųjų pavyzdžių, netgi iš Afrikos. Esu įsitikinęs, kad daugelis dalykų gali būti išmokta būtent iš Afrikos, galbūt netgi daugiau nei iš JAV.

Mes nuolat bandome atkartoti JAV, bet nemanau, kad turėtume visiškai sekti jų keliu. Turėtume atsirinkti tik gerus dalykus. Taigi, atviras požiūris yra pats svarbiausias dalykas, kuris leidžia judėti Europos universitetams pirmyn. Taip pat svarbu dalintis turima patirtimi su kitais universitetais.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas iškėlė Europos universitetų tinklų idėją – Europoje sukurti 20 universitetų tinklų su vieningu europiniu diplomu, galimybėmis turėti jungtines programas ir šiuose tinkluose laisvai judėti. Kaip vertinate tokią idėją?

– Šiuo klausimu aš gana skeptiškas. Manau, kad E. Macronas sugalvojo tai, norėdamas, kad Prancūzijos universitetai būtų labiau vertinami. Mano nuomone, Prancūzijos aukštojo mokslo sistema nėra labai gera. E. Macronas akivaizdžiai mano tą patį.

Visiškai pritariu tam, kad būtų dirbama kartu, tačiau man nelabai patinka Europos Komisijos idėjos turėti Europos mokymo programą, pagal kurią visi universitetų tinklo dalyviai turėtų vienodą mokymo programą ir laisvą studentų judėjimą tarp universitetų, nors tai ir yra gerai. Tačiau, manau, tai sudėtinga idėja.

Pati savaime labai puiki „Erasmus“ mainų programa, todėl E. Macrono sumanymas šiuo atveju nebelabai reikalingas. Visgi visada gali būti geriau. Galbūt praktikoje šis planas būtų labai geras, tačiau kol kas jį vertinu atsargiai. Todėl lieka palaukti ir pamatysime, kas iš to išeis.

KTU informacija


Bernardinai.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

„EParašas“ – elektroninio parašo mokymo sistema

CRM sistema – „Hanna CRM“

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2019 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Svarstyklės – čia, matuokliai, laboratorinė įranga
www.moris.lt
Farming Simulator 2019 Mods, LS19 Mods, FS19 Mods
fs19.net
Ets2 mods, ats mods, fs19 mods
allmods.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Mods
www.fs2017mod.com
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS 2019 Mods, FS 2017 Mods, FS 2015 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama