Kinijai pastaruoju metu daug dėmesio skiria ne tik Lietuva, tačiau ir daugelis kitų pasaulio valstybių, kurių priešakyje – JAV. Būtent JAV inicijavo kalbas dėl galimai nesaugios „Huawei“ įrangos. Tada – Australija, Naujoji Zelandija, Lenkija, Čekija ir kitos šalys, iš kurių dalis jau netgi uždraudė „Huawei“ įrangos naudojimą plėtojant 5G ryšį. Tačiau kokia situacija yra Lietuvoje?
Naujausiame grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinime žvalgybos institucijos nemažai dėmesio skyrė Kinijai. Visgi šiai šaliai pastaruoju metu daug dėmesio skiria ne tik Lietuva, tačiau ir daugelis kitų pasaulio valstybių, kurių priešakyje – JAV. Būtent JAV inicijavo kalbas dėl galimai nesaugios „Huawei“ įrangos. Tada – Australija, Naujoji Zelandija, Lenkija, Čekija ir kitos šalys, iš kurių dalis jau netgi uždraudė „Huawei“ įrangos naudojimą plėtojant 5G ryšį. Tačiau kokia situacija yra Lietuvoje?
Padėtį vertina, dairosi į užsienį
„Užsienio šalyse Kinijos žvalgyba tradiciškai veikia su diplomatine priedanga, taip pat išnaudoja Kinijos vyriausybės finansuojamus Konfucijaus institutus, Kinijos įmones ir naujienų agentūras, naudojasi užsienyje studijuojančiais kinų studentais“, – teigiama antradienį paviešintame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių vertinime.
Būtent galimos Kinijos įmonės „Huawei“ sąsajos su šios šalies valdžia pastaruoju metu yra kone labiausiai eskaluojama tema. Reaguodami į tai Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis jau kreipėsi į VSD bei Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, kurie turėtų padėti ištirti, ar iš tiesų yra pagrindo abejoti „Huawei“ produktų saugumu.
Pats VSD direktorius Darius Jauniškis, pristatydamas grėsmių ataskaitą Seime, kalbėjo, kad į „Huawei“ atvejį žiūrima iš tiesų rimtai. Visgi jis pridūrė, kad kol kas nėra faktinių įrodymų apie grėsmę saugumui keliančią Kinijos bendrovės produkciją.
„Be abejo, stebint visas tendencijas, kas vyksta pasaulyje, mes negalime pasakyti, kad ji („Huawei“ įranga – red. past.) be jokios abejonės yra saugi. Aš tik paminėsiu keletą atvejų. Neseniai Lenkija pasakė, kad atsisako projektų vystymo dėl 5G diegimo, Čekija prie to prisijungė, JAV nuolat tai kartoja jau kurį laiką. Be jokios abejonės, mes turime į tai atsižvelgti. Aš norėčiau pabrėžti, kad mes kol kas neturime realių faktinių duomenų, kad yra vykdoma tokia veikla. Bet mes atsižvelgiame į šitą grėsmę ir manau, kad artimiausiu metu pateiksime savo vertinimą“, – sakė D. Jauniškis.
Neramina Kinijos įstatymai
Kalbėdamas apie „Huawei“ įrangą VSD vadovas pridūrė, kad šiuo atveju grėsmės vertinimas apima tiek 5G įrangą, tiek ir išmaniuosius telefonus. AOTD direktorius Remigijus Baltrėnas antrino D. Jauniškiui bei išsakė nerimą dėl Kinijos įstatymų, įpareigojančių šios šalies bendroves bendradarbiauti su žvalgyba.
„Turbūt viešai prieinama informacija kalba labai akivaizdžius faktus, jog pernai Australija ir Zelandija uždraudė „Huawei“ ir ZTE kompanijas. Ir tai, kad Kinijos žvalgybos įstatymai aiškiai reglamentuoja prievolę tiek privataus verslo, tiek valstybinių įstaigų bendradarbiavimo su žvalgybos tarnybomis, akivaizdžiai suponuoja nuomonę, kad yra grėsmė“, – sakė R. Baltrėnas.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pridūrė, kad kol kas nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima uždrausti „Huawei“ įrangos naudojimą civiliniais tikslais. Tačiau jis pabrėžė, kad jei tik atsirastų pagrindas tai padaryti, atsakingoms institucijoms ir verslo bendrovėms tektų pereiti prie kitos įrangos.
„Šiuo metu, kalbant apie technologijas, nėra duomenų, kurie leistų uždrausti šių technologijų naudojimą Lietuvoje būtent civiliniais tikslais. Taip pat reikia atsižvelgti į investicijas, kurios padarytos šiuo metu Lietuvos telekomunikacijų sektoriuje. Bet tikrai šios kompanijos investuotojai turi valdyti riziką, jų atsakomybė yra užtikrinti kibernetinį saugumą. Aišku, jeigu atsirastų papildomų įrodymų, leidžiančių ir reikalaujančių riboti arba nedrausti šių technologijų naudojimo, be jokios abejonės, kompanijos, kurios grindžia savo darbą šiomis technologijomis, turėtų pereiti prie kitų technologijų“, – kalbėjo ministras.
Kas naujo „Huawei“ fronte?
„Huawei“ vardas pastaruoju metu mirguliuoja daugelio šalių žiniasklaidoje. Štai šią savaitę Danija deportavo du „Huawei“ darbuotojus po darbo inspekcijas patikrinimo. Kaip rašo „Bloomberg“, minėti darbuotojai neturėjo leidimo dirbti šalyje.
Dar dviem darbuotojams buvo pareikšti įtarimai dėl netvarkingų dokumentų, tačiau vėliau kaltinimai panaikinti. „Huawei“ biurai, įsikūrę Kopenhagoje, buvo patikrinti praėjusią savaitę. Tuomet policijos atstovas akcentavo, kad tai įprastas patikrinimas.
O Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad tokie operatoriai kaip „Deutsche Telekom“ ir „Telefonica“ yra pasiruošę atsisakyti „Huawei“ kuriamos įrangos. Tai susiję su Vokietijos ministrų kabineto inicijuotu „Huawei“ įrangos saugumo tyrimu.
Galiausiai, JAV pasiuntinys ES Gordonas Sondlandas sausio pabaigoje paragino bendriją atsisakyti kinų įrangos, o vietoje jos rinktis Vakarų gamintojų sprendimus. Reaguodama į tokį pareiškimą „Huawei“ išplatino oficialią poziciją, kad didžioji dalis „Huawei“ įrangos yra perkama iš užsienio valstybių.
