Lietuvoje ruošiamasi dar vienai aukštojo mokslo reformai. Tik šį kartą valdžia nori jungti ne universitetus, o kolegijas. Kol Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad pokyčiai neišvengiami, įstaigų vadovai baiminasi, kad reforma pasibaigs mechaniniu kolegijų sujungimu.
Lietuvoje ruošiamasi dar vienai aukštojo mokslo reformai. Tik šį kartą valdžia nori jungti ne universitetus, o kolegijas, kuriose šiuo metu studijuoja beveik 34 tūkstančiai jaunuolių. Kol Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad pokyčiai neišvengiami, įstaigų vadovai baiminasi, kad reforma pasibaigs mechaniniu kolegijų sujungimu, kuris problemų esą nesprendžia.
Kauno technikos kolegijoje studentams veiklos netrūksta. Jaunuoliai šio užsiėmimo metu mokosi, kaip atpažinti BMW variklio dalis. Kol studentai pluša, kolegijos ruošiasi pokyčiams. Lietuvoje iš viso veikia 22 kolegijos: 10-imt privačių ir 12-a valstybinių, kurių laukia universitetų likimas. Jas ruošiama jungti, pokyčiai palies beveik 34-is tūkstančius kolegijose studijuojančių jaunuolių.
„Kolegijos buvo suformuotos prieš 20 metus, pasikeitė ir demografija, ir ūkio struktūra, ir vidinė migracija Lietuvoje įvyko – akivaizdu, tinklas kai kur tiesiog neatitinka poreikių, nėra kokybiškas, nėra tvarus. Matosi, kad po keleto metų kai kurios kolegijos gali papulti į didelę bėdą“, – sako Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.
Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad kolegijose būtinos reformos, nes kitu atveju jas gali ištikti Žemaitijos kolegijos likimas, šią aukštąją mokyklą prieš beveik 3 metus pasiglemžė emigracija – joje neliko studentų, kolegija nesugebėjo susitvarkyti su iššūkiais todėl buvo likviduota.
„Vilniuje ir Kaune situacija yra gana stabili, taip pat iš dalies Panevėžyje, Šiauliuose, bet sakykime Utenoje, Alytuje, Marijampolėje yra tikrai labai didelis susitraukimas, po keliasdešimt procentų per keletą metų. Tada atsiranda iš to kitos problemos. Yra perteklius pastatų, atsiranda per daug administracijos, dėstytojai neturi krūvio, jų tada mažėja atlyginimai, kolegijos, kurios yra mažos, negali užtikrinti pakankamos pasiūlos“, – aiškina viceministras.
Yra galimi keli kolegijų jungimo variantai. Pirmasis, prie didžiųjų miestų švietimo įstaigų būtų jungiamos smulkesnių regionų kolegijos. Antrasis, didžiųjų miestų kolegijos būtų sujungtos, o tokios kolegijos kaip Utenos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės ar Alytaus veiktų arba atskirai, arba būtų priverstos formuoti tinklą.
„Šiaurės rytų Lietuvos miestų kolegijos, Šiaulių, Panevėžio, Utenos galėtų dirbti, kaip tam tikras tinklas, dalindamiesi ištekliais ir kartu nagrinėdami regiono poreikius vidutinio dydžio augimo centrų poreikius“, – aiškina viceministras.
Šiuo metu vyksta nuožmios diskusijos tarp kolegijų bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Kolegijų vadovai aiškina, kad valdžia per daug žiūri į didžiuosius miestus ir per mažai dėmesio skiria mažiems regionams. Esą greitas sprendimas visus jungti neišsprendžia problemų.
„Nesinori, kad viskas išvirstų į aritmetinį kolegijų sujungimą didžiuosiuose miestuose, o į galutinę ilgalaikę reformą, kuri duotų naudą tiek sektoriui, tiek šaliai. <…> Norime kalbėti apie identifikavimą besidubliuojančių programų ir jų restruktūrizavimą, taip pat regionų poreikius ir tada, aišku, apie tinklo optimizavimą. Bet ne pradėti nuo tinklo optimizavimo ir tada galvoti apie kitus dalykus“, – kalba Kolegijų direktorių konferencijos vadovas Nerijus Varnas.
Kolegijų direktorių konferencijos vadovas taip pat piktinasi, kad kolegijos finansuojamos beveik perpus mažiau nei universitetai. Studijų krepšeliai 40 procentų mažesni.
„2009 metais kolegijų sektorius inžinerijos studijos, kadangi tą instituciją atstovauju, buvo finansuojamos 1400 eurų studentui, šiandieną yra 1395 eurai. Beveik 10 metų praėjo, o lėšos, krepšelio dydis, nepakito. <…> tą studijų bazę, kuri reikalinga praktiniam įgūdžiams būtent išlaikyti, pakankamai daug kainuoja, tas krepšelio dydis neatliepia tų išlaidų“, – sako jis.
Noru skubotai sujungti kolegijas taip piktinasi Seimo nariai, kartu su studentais. Esą smulkios kolegijos gali tapti puikiomis profesinių mokyklų ir universitetų partnerėmis ir gyvuoti savarankiškai.
„Galėtų atsirasti naujas ryšys su universitetais dirbti mūsų labui plėtojant nuoseklią profesinio rengimo liniją ir tada žmonės neturėtų, negaištų laiko 1,5 metų išlyginamosioms studijoms, susitaupytų laikas, susitaupytų pinigai“, – tikina parlamentaras Eugenijus Jovaiša.
