Seime liko paskutiniai žingsniai dėl naujo mokesčio priėmimo, kuris, veikiausia, išaugintų spausdintuvų ir skaitytuvų kainas, mat mokestį turėtų mokėti šia produkcija prekiaujantys pardavėjai, taigi galiausia – visi pirkėjai. 
Seime liko paskutiniai žingsniai dėl naujo mokesčio priėmimo, kuris, veikiausia, išaugintų spausdintuvų ir skaitytuvų kainas, mat mokestį turėtų mokėti šia produkcija prekiaujantys pardavėjai, taigi galiausia – visi pirkėjai.
Įstatymo pataisomis, kurias parengė Kultūros ministerija, itin pasipiktino Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, pažymėdamas, kad tokiu mokesčiu valdžia kiekvieną pirkėją traktuoja kaip vagį.
Tuščios laikmenos mokestį mokėjome jau ne vienus metus
DELFI jau rašė, kad 2015 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kad už kūrinių kopijavimą į daugiafunkcines laikmenas, tokias kaip mobiliųjų telefonų atminties korteles, turėtų būti atlyginama autoriams. Kompensacijos paskyrimą, dydį, mokėjimo tvarką individualiai turėtų nustatyti kiekviena valstybė narė. Taigi šis teismo sprendimas, anot tada jį komentavusio „AAA Law“ advokato, dabartinio Būsto rūmų teisininko Andriaus Iškausko, parodė, kad Lietuva buvo teisi įtraukdama mobilius telefonus, planšetinius kompiuterius, atminties korteles ir kitas skaitmenines laikmenas į sąrašą įrangos, už kuriuos renkama kompensacija.
„Telefonais mes klausome muzikos, žiūrime filmus ir serialus. Tad teisinga už telefonus ir kitą įrangą rinkti taip vadinamą „tuščios laikmenos mokestį“ ir taip atlyginti autoriams už jų kūrinių naudojimą. Manau, kad sprendimas yra pagrįstas ir argumentuotas, priimant jį atsižvelgta į gyventojų, verslo ir autorių interesus“, – teismo sprendimą komentavo „AAA Law“ advokatas ir partneris A. Iškauskas.
Siekia mokestį plėsti
Tačiau valdžiai to pasirodė negana. Dabar siekiama rinkti mokestį ir už spausdintuvų bei skaitytuvų įsigijimą. „Atgaminant literatūros, mokslo ir meno kūrinius, viešai prieinamus interneto tinkle, naudojami spausdintuvai ir skeneriai, tačiau kompensacinis atlyginimas nuo šių reprografijos įrenginių neskaičiuojamas. Iš Ataskaitos apie surinktą ir paskirstytą kompensacinį atlyginimą už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu 2016 metais matyti, kad vidutinis autoriui išmokamas atlyginimas sudaro tik 2,5 eurų sumą.
Toks teisinis reguliavimas sąlygoja, kad už reprografijos įrenginius surenkamas kompensacinis atlyginimas neužtikrina teisių turėtojams (autoriams ir leidėjams) teisingos kompensacijos ir direktyvos <...> punkte numatyto reikalavimo apribojimus autorių išimtinei teisei atgaminti kūrinį taikyti tik su sąlyga, kad teisių turėtojai gautų teisingą kompensaciją.
Direktyvos konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, kad taikant autorių teisių išimtis ir apribojimus asmeninio kopijavimo tikslais, būtina deramai atsižvelgti į naujus technologijos ir ekonomikos reiškinius, ypač reglamentuojant skaitmeninį kopijavimą asmeniniais tikslais“, – aiškinamajame rašte aiškino Kultūros ministerija.
Tokią pataisą sukritikavo Žilvinas Šilėnas. „Apmokestins printerius ir skenerius. Seimas jau beveik pritarė, liko tik priėmimas. Kodėl? Nes kiekvienas perkantis printerį yra nusikaltėlis, kuris spausdinsis knygas iš interneto, ir taip vogs. Todėl iš karto reikia susimokėti baudą. Čia tas pats kas perkant laužtuvą iš karto reikėtų pasėdėti kalėjime už įsilaužimą“, – savo feisbuko paskyroje ironizavo jis.
Jis pažymėjo, kad Latvijoje ir Estijoje mokestis nerenkamas, nors Seime įstatymas pažymėtas kaip kylantis iš Europos Sąjungos. „Jūsų pasiaiškinimai, kad printeris namie jums reikalingas kokiems bilietams atsispausdinti – neįdomūs. Įmonės pasiaiškinimas, kad ofise stovintis printeris spausdina ne knygas, o įmonės dokumentus – irgi neįdomūs. <...> O jei ofisui perku daugiafunkcinį aparatą, kuriame ir printeris, ir skeneris, ir kopijavimo aparatas, tai reikės tris mokesčius mokėti?“, – klausė jis.
