Fizikos mokslų profesorius Paulas Dastooras vadovauja naujo tipo pigių saulės elementų projektui ir teigia, kad ateityje įsigyti „žalios“ energijos bus taip pat paprasta, kaip, kad dabar įsigyjame mobiliojo ryšio planą.
Fizikos mokslų profesorius Paulas Dastooras vadovauja naujo tipo pigių saulės elementų projektui ir teigia, kad ateityje įsigyti „žalios“ energijos bus taip pat paprasta, kaip, kad dabar įsigyjame mobiliojo ryšio planą.
Dar praėjusių metų gegužę Niukaslio universiteto profesorius Paulas Dastooras pasinaudojo ekologiškais ir atspausdintais saulės elementais tam, kad būtų elektros energija aprūpinti Melburno parodoje veikę įvairūs ekranai.
Šie atspausdinti saulės elementai yra mažiau nei vieno milimetro storio ir pritvirtinami su dvipuse lipnia juosta. O kas svarbiausia, kad jų kaina yra tokia maža, kad net sunku patikėti – 1 kvadratinio metro tokių saulės elementų kaina nesiekia ir 10 JAV dolerių.
Niukaslio universiteto profesorius Paulas Dastooras
© Niukaslio universitetas
Dastooras jau daugiau kaip dešimt metų dirba su šia technologija ir dabar pradėjo įrenginėti 200 kvadratinių metrų dydžio tokių saulės elementų parką. Tai bus pirmas tokio pobūdžio komercinis parkas visoje Australijoje ir tikriausiai visame pasaulyje.
„Žemi kaštai ir šios technologijos (saulės elementų aut. past.) įrengimo greitis mus džiugina, kadangi mums reikia rasti sprendimus, kurie greitai sumažintų bazinės galios paklausą. O šis klausimas kelia vis didesnį susirūpinimą, ypač, kai tik į Australiją ateina vasara“, – teigė Dastooras.
„Jei mes pasižiūrėsime į tai nuo ko pradėjome prieš dešimt metų ir į tai ką per pastarąsias keletą savaičių padarėme čia, Kanberoje, akivaizdu, kad vienas iš svarbiausių šio projekto akcentų yra universitetų ir pramonės bendros pastangos įtvirtinti šią technologiją. Šis procesas labai džiugina“, – pridūrė fizikas Dastooras.
Deja, bet spausdinti saulės elementai ir jų technologijos nėra tokios pat efektyvios kaip silicio pagrindu pagaminti saulės elementai ir be to jie greičiau praranda savo gerąsias savybes. Tačiau Dastooras mano, kad žemos tokių saulės elementų gamybos bei montavimo kainos padarys juos konkurencingais.
„Jei žvelgtume į efektyvumo rodiklius, tai šios technologijos parametrai yra gerokai mažesni nei įprastų silicio pagrindu pagamintų saulės elementų. Taip pat ir tarnavimo laikas yra trumpesnis, tačiau tai tėra skaičiai. Pagrindinis klausimas juk yra kiek kainuoja energija? Šios medžiagos (spausdintų saulės elementų aut. past.) yra tokios pigios, kad jas pagaminti, paruošti ir įdiegti yra visiškai pigu, o apskaičiavus bendrą energijos kainą, ypač, kai energija tokiu būdu bus gaminama dideliu mastu, duos dar didesnę ekonominę naudą“, – teigė Dastooras.
Dastooras sakė, kad įmonėms, kurios įrengtų ir prižiūrėtų tokius saulės elementus, būtų lengva parduoti energijos „planus“ vartotojams. Sistema galėtų atrodyti labai panaši į tą, kokią dabar turime mobiliųjų telefonų rinkoje.
Mokslininkas teigia, kad vieną tokį komercinį saulės elementų parką pilnai gali vos per vieną dieną įrengti 5 darbuotojai, o laboratorinio dydžio spausdintuvas per vieną dieną gali pagaminti šimtus metrų saulės elementų.
„Šiuo metu aš dar nežinau ar ši technologija greitai paplis ir bus naudojama komerciškai, tačiau jei reikėtų spėti, aš sakyčiau, kad ši technologija yra tokia, kurios masinio paplitimo nereikės ilgai laukti, juolab, kad ji sparčiai tobulėja, – teigė jis. – Šių saulės elementų pagaminimo kaina yra tokia maža ir juos įrengti yra labai paprasta. Manau, kad laikui bėgant, dabartinis mūsų įsivaizdavimas apie saulės energiją ir elementus pasikeis iš esmės.“
Tikimasi, kad šis pilotinis projektas duos impulsą platesniam šių saulės elementų vystymui ir pritaikymui komerciniams tikslams. Manoma, kad per artimiausius keletą metų ši technologija turėtų būti pradėta naudoti plačiai.
