Beveik pusė – net apie 43 proc. – Lietuvos gyventojų jaučiasi nesaugiai. Vieniems trūksta saugumo namuose, kitiems viešosiose erdvėse arba apskritai visose vietose. Tokias tendencijas rodo 2018 m. liepą elektros valdymo bendrovės „Eaton“ atliktas tyrimas apie požiūrį į elektros ir evakuacijos sistemas.
Beveik pusė – net apie 43 proc. – Lietuvos gyventojų jaučiasi nesaugiai. Vieniems trūksta saugumo namuose, kitiems viešosiose erdvėse arba apskritai visose vietose. Tokias tendencijas rodo 2018 m. liepą elektros valdymo bendrovės „Eaton“ atliktas tyrimas apie požiūrį į elektros ir evakuacijos sistemas.
Neįvertina rizikos
Remiantis apklausa, tiek namuose, tiek viešosiose erdvėse saugiai jaučiasi mažiau nei pusė lietuvių – 45 proc. Beveik ketvirtadalis apklaustųjų mano, kad namuose yra saugu, tačiau nesaugu viešosiose erdvėse. Atvirkščiai – kad namuose nesaugu, o viešosiose erdvėse saugu – galvoja vos 3 proc. Kaip rodo tyrimas, 16 proc. apklaustųjų saugumo trūksta visur, o 11 proc. šiuo klausimu apskritai neturi nuomonės.
„Saugumui tiek namuose, tiek viešose vietose užtikrinti pasitelkiami elektros ir evakuacinių sistemų sprendimai. Lietuvą lyginant su Estija, nors mūsų tolimieji kaimynai labiau ir atsakingiau rūpinasi saugumo sprendimais, jie jaučiasi mažiau saugūs nei lietuviai. To priežastys veikiausiai yra tos, kad lietuviai tinkamai neįvertina grėsmių, nėra pakankamai informuoti“, – sako Edmondas Daukšas, „Eaton Electric“ padalinio atstovas Lietuvoje.
Vengia atsakomybės
Tyrimas parodė, kad Lietuvoje 80 proc. gyventojų jaučiasi patys atsakingi už elektros sistemas savo namuose, vis dėlto dažnas pripažįsta, kad neskiria tam pakankamai dėmesio. Tačiau beveik kas penktas lietuvis kratosi atsakomybės dėl elektros sistemų, šiais klausimais nesidomi arba išvis neturi nuomonės.
„Nors dauguma lietuvių jaučiasi atsakingi už savo saugumą, ne visada jam skiria pakankamai dėmesio. Tačiau pasitaiko ir tokių, kurie galvoja, kad jų namų saugumu turi pasirūpinti kas nors kitas. Sveikintina šių metų pavasarį įsigaliojusi iniciatyva namuose įdiegti dūmų detektorius, tačiau tai jau yra kova su pasekme, o ne priežastimi. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį, kad yra daugiau prietaisų, kurie gali apsaugoti nuo nelaimės“, – sako E. Daukšas.
Kaip pasakoja „Eaton Electric“ padalinio atstovas, gyventojams planuojant elektros instaliaciją, svarbu įvertinti galimą riziką, o praktika rodo, kad patikimiausias būdas užkirsti kelią gedimų elektros instaliacijoje sukeltiems gaisrams – naudoti apsaugos nuo gaisro prietaisą AFDD+. Jis aptinka gedimą instaliacijoje ir atjungia elektros srovę.
Svarbu įvertinti situaciją
Laikantis privalomų ir rekomenduojamų saugumo reikalavimų, elektros sistemų gedimų sukeliamus nuostolius galima sumažinti, tačiau net ir tinkamai jų laikantis, kartais gedimų neišvengiama. Draudikų duomenimis, visų būstuose nutinkančių nelaimių dalis dėl elektros instaliacijų ar sistemų gedimų siekia kone trečdalį.
„Tokio tipo nelaimės nutinka dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, jeigu, sujungus per daug prietaisų elektros tinklas tampa perkrautas, jeigu netvarkinga namų elektros instaliacija, įvyksta gedimai tinkluose ar žaibo iškrovos. Šios priežastys dažniausiai lemia nuostolius dėl įtampos svyravimų, šuolių – perdega buitinė technika, televizoriai, kompiuterinė įranga, pastatų apsaugos sistemos ir kita. Kadangi į elektros tinklus būna įjungta brangi technika, nesėkmingai susiklosčius aplinkybėms, nuostoliai gali pasiekti net 6000 Eur“, – sako „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.
Požiūrio į elektros ir evakuacijos sistemas Lietuvoje ir Estijoje tyrimą organizavo elektros valdymo kompanija „Eaton“. Tyrimas vyko naudojant „OMD Snapshots“ tyrimų sistemą, 2018 m. liepos mėn. Lietuvoje apklausti 1015, Estijoje – 701 interneto vartotojas (18–69 metų).
