Europos Sąjungos ir tarptautinių prekių ženklų registracijų skaičius didėja kiekvienais metais, o pernai Lietuvos nacionalinių prekių ženklų paraiškų augimas siekė net 20 proc. Ką šiuo metu svarbu žinoti apie prekių ženklų registraciją ir kokių pokyčių tikėtis po „Brexit“?
Europos Sąjungos (ES) ir tarptautinių prekių ženklų registracijų skaičius didėja kiekvienais metais, o pernai Lietuvos nacionalinių prekių ženklų paraiškų augimas siekė net 20 proc. Ką šiuo metu svarbu žinoti apie prekių ženklų registraciją ir kokių pokyčių tikėtis po „Brexit“, komentuoja Reda Žabolienė, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ vadovaujanti partnerė, advokatė, patentinė patikėtinė, Europos patentinė patikėtinė, Europos Sąjungos prekių ženklų ir dizaino patentinė patikėtinė.
Dėmesys intelektinės nuosavybės apsaugai
Praėjusiais metas Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui pateikta 2881 paraiška registruoti prekės ženklus – 2527 iš jų Lietuvos ženklų savininkai, 354 – užsienio. Lietuvos klientų nacionalinių prekių ženklų paraiškų augimas buvo itin ryškus, t. y. padidėjo 20 proc. Tokio šuolio priežastis – labiau vertinama intelektinės nuosavybės apsaugos svarba, be to, visuomenė tam pradėjo skirti kur kas daugiau dėmesio.
Užsienio savininkų prekių ženklų skaičius 2017 m., palyginti su 2016-aisiais, gerokai sumažėjo. Tai galėjo lemti atsiradusi galimybė registruoti ES ženklą, kuris suteikia apsaugą platesnėje teritorijoje, ir tarptautinį ženklą (registracija per Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizaciją). Pernai tarptautinėse paraiškose Lietuva kaip apsaugos šalis buvo nurodyta 1413 registracijoje. Tarp dažniausiai nurodomų apsaugos šalių – ES (Europos Sąjunga laikoma kaip viena teritorija, kurioje suteikiama apsauga), Rusija, Latvija, Estija, Baltarusija, Jungtinės Amerikos Valstijos.
Prekių ženklų registracijų augimą pajuto ir teisininkai – advokatų kontora „Žabolienė ir partneriai METIDA“ pirmą kartą pateko į BIPPS kompanijos paskelbtą Europos Top 250 patentinių patikėtinių / advokatų kontorų sąrašą, kurį sudarė verslo profesionalai, besispecializuojantys intelektinės nuosavybės, informacinių technologijų ir marketingo srityse. „Žabolienė ir partneriai METIDA“ šiame sąraše užėmė 123-iąją vietą, atstovaudama 1820 ES bei 239 tarptautiniams prekių ženklams, būdama vienintele kontora, kuri pateko į šį sąrašą iš Baltijos bei Rytų Europos šalių.
Dažniausi – žodiniai ženklai ir logotipai
Remiantis „Žabolienė ir partneriai METIDA“ patirtimi, keli klientai kasmet tarptautinių ženklų registraciją plečia į kitas užsienio šalis, kiti tarptautinius prekių ženklus registravo nurodydami apsaugą apie 30 valstybių. Lietuvoje prekių ženklų savininkai daugiausia siekia apsaugos Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Lotynų Amerikos, Afrikos šalyse. Vienas klientas ženklą netgi registravo Afrikos intelektinės nuosavybės organizacijoje, kuri užtikrina apsaugą 17 Afrikos šalių. Tikintis, kad eksportas iš Lietuvos ir toliau augs, Europos Sąjungos prekės ženklų registracijų skaičius turėtų toliau didėti.
Kalbant apie ženklų išskirtinumą, žmonės linkę dažniausiai registruoti žodinius ženklus arba logotipus. Pastebima tendencija, kad įmonės neplečia turimų ženklų skaičiaus, o stiprina turimą pagrindinį ženklą, papildo jį vadinamaisiais skėtiniais prekių ženklais.
Jungtinės Karalystės laukia registracijos pokyčiai
Kaip žinoma, Jungtinė Karalystė (JK) Europos Sąjungą, jei nebus sutarta dėl kitos datos, turėtų palikti 2019 m. kovo mėnesį. Vadinasi, jei nebus atskirai susitarta dėl intelektinės nuosavybės, ES prekių ženklų ir dizainų paraiškos ar registracijos JK nuo kitų metų kovo turėtų nebegalioti.
ES ar tarptautinių prekių ženklų, galiojančių ES, savininkai, kuriems JK yra svarbi rinka, turėtų į tai atsižvelgti ir rimtai apsvarstyti galimybę pateikti nacionalinį prekės ženklą ar dizainą JK. Priešingu atveju jie rizikuoja prarasti apsaugą Jungtinėje Karalystėje po jos išstojimo iš ES, todėl pasirūpinti nacionalinėmis registracijomis šioje šalyje itin svarbu.
