Japonijos automobilių gamybos bendrovė „Toyota“ nuo gegužės mėnesio Baltijos šalyse palaipsniui atsisako lengvųjų automobilių, varomų dyzeliniais varikliais. Juos pakeis hibridiniai ir benzinu varomi automobilių modeliai. Šis sprendimas nebus taikomas „Land Cruiser“, „Hilux“, „Proace“ ir „Proace Verso“ modeliams, kurie ir toliau turės dyzelines versijas.
Japonijos automobilių gamybos bendrovė „Toyota“ nuo gegužės mėnesio Baltijos šalyse palaipsniui atsisako lengvųjų automobilių, varomų dyzeliniais varikliais. Juos pakeis hibridiniai ir benzinu varomi automobilių modeliai. Šis sprendimas nebus taikomas „Land Cruiser“, „Hilux“, „Proace“ ir „Proace Verso“ modeliams, kurie ir toliau turės dyzelines versijas.
Išaugo hibridinių modelių paklausa
Hibridinių technologijų pradininkei „Toyota“ 2017-ieji Baltijos šalyse buvo lūžio metai, kadangi šiose valstybėse hibridinių automobilių buvo nupirkta daugiau nei varomų dyzeliniais varikliais.
2011 m. tik 3 proc. Baltijos šalyse parduotų „Toyota“ lengvųjų automobilių sudarė hibridiniai, 39 proc. – su dyzeliniai varikliais, 58 proc. – varomi benzinu. Praėjusiais metais hibridinių automobilių skaičius išaugo iki 27 proc., dyzelinių nukrito iki 20 proc., o benzininių – iki 53 proc.
Lietuva buvo pirmoji iš Baltijos šalių, kur hibridinių automobilių parduota daugiau nei dyzelinių modelių – tai įvyko jau 2016 m. Pernai metais hibridinių modelių pirkėjų skaičius išaugo dar labiau ir pasiekė beveik 35 proc. Šis skaičius dvigubai viršijo dyzelinių automobilių pardavimus.
Anot įmonės atstovų, tokį pokytį lėmė didesnis degalus taupančių ir aplinką tausojančių „Toyota“ hibridinių automobilių modelių pasirinkimas bei augantis žmonių sąmoningumas.
Lietuva iš Baltijos valstybių išsiskiria sparčiausiai augančiu hibridinių modelių populiarumu, daugiausia pirkėjų dėmesio pernai sulaukė hibridinis „RAV4 Hybrid“. Net 70 proc. šio modelio automobilių buvo hibridinės modifikacijos. Atitinkamai „Yaris Hybrid“ – 62 proc., o ir „Auris Hybrid“ – 38 proc.
Staigų augimą nulėmė patogumas
Pasak „Toyota Baltic AS“ generalinio direktoriaus Osvaldo Valentini, vis didėjanti hibridinių automobilių paklausa buvo pagrindinė priežastis, nulėmusi „Toyota“ sprendimą atsisakyti dyzelinių variklių lengvuosiuose automobiliuose.
„Naudotis hibridiniu automobiliu yra patogu: jis yra patikimas, veikia tyliai, jį lengviau išlaikyti. „Toyota“ hibridinių automobilių nereikia įkrauti, papildomos vertės jiems suteikia automatinė pavarų dėžė, nedideli išlaikymo kaštai ir aukšta likutinė vertė. Kai žmogus išbando hibridinį automobilį, jis nebenori grįžti prie įprastinių modelių. Visos šios priežastys nulėmė staigų „Toyota“ hibridinių automobilių pardavimų augimą“, – tikina O. Valentini.
Dyzelinių variklių mažėja ir visoje Europoje
Nuo 2018 m. „Toyota Yaris“, „Auris“, „Auris Touring Sports“, C-HR, „Avensis“ ir „RAV4“ modelius galima įsigyti tik hibridinius ir/arba varomus benzininiais varikliais. „Prius“, „Prius+“ ir „Prius Plug-in“ modeliai parduodami tik kaip hibridai.
„Hibridinius elektrinius automobilius „Toyota“ pradėjo gaminti daugiau nei prieš 20 metų ir buvo šios technologijos pradininkė pasaulyje. Jau daugiau kaip 11 mln. „Toyota“ vairuotojų yra pripratę prie hibridinių modelių ir palaiko tvaraus vairavimo idėją. Kuo daugiau žmonių vairuos hibridinius automobilius, tuo mažiau aplinka bus teršiama išmetamosiomis dujomis. Be to, šie pokyčiai rodo ir besikeičiantį žmonių mąstymą“, – sako O. Valentini.
„Toyota“ Europoje kiekvienais metais parduoda vis mažiau automobilių su dyzeliniais varikliais. Senajame žemyne hibridinių modelių pardavimas šiuo metu sudaro daugiau kaip 40 proc. visų automobilių pardavimų, o dyzelinių transporto priemonių dalis siekia maždaug 10 proc.
Pristatant C-HR krosoverį 2016 metais, dyzelinu varoma šio automobilio versija net nebuvo kuriama. Beveik 80 proc. visų C-HR modelių, kurie parduodami Europoje, yra hibridiniai automobiliai.
