Šių metų pradžioje Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių tapo asocijuotąja Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) nare. Tapdama didžiausio pasaulyje mokslinių tyrimų centro asocijuotąja nare, Lietuva įgijo teisę siųsti savo atstovus į CERN Tarybos ir jos komitetų posėdžius. 
Šių metų pradžioje Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių tapo asocijuotąja Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) nare.
Tapdama didžiausio pasaulyje mokslinių tyrimų centro asocijuotąja nare, Lietuva įgijo teisę siųsti savo atstovus į CERN Tarybos ir jos komitetų posėdžius. Aukščiausias CERN valdymo organas – CERN Taryba kontroliuoja mokslinę, techninę ir administracinę organizacijos veiklą. Pasak CERN Tarybos prezidento Sijbrando de Jongo, Taryba valdo CERN organizaciją apibrėždama jos strategines programas, numatydama ir prižiūrėdama metinių tikslų įgyvendinimą, patvirtindama jos biudžetą.
Į pirmąjį šių metų CERN Tarybos posėdį vyko ir trys Vilniaus universiteto (VU) atstovai: prof. Jūras Banys, prof. Leonas Valkūnas ir dr. Andrius Juodagalvis.
„Mūsų šalies narystė CERN paspartins eksperimentinius tyrimus Lietuvoje, o kartu ir taikomųjų technologijų plėtrą plačiu mastu. Mūsų mokslininkų, inžinierių ir pramonės atstovų laukia nauji iššūkiai, atsiveria papildomos galimybės tapti lygiaverčiais aukščiausio pasaulinio lygio mokslininkų komandų nariais“, – narystės privalumus vardijo VU Fizikos fakultete dirbantis dr. A. Juodagalvis.
Mokslininkai įsitraukia į ateities technologijų plėtrą
Didžiausia tarptautinė mokslo organizacija daugiau kaip šešiasdešimt metų ieško atsakymų į fundamentalius klausimus apie visatą, skatina pasaulinę technologijų pažangą, pasitelkusi mokslą vienija tautas, rengia ateities mokslininkus. Talentingos jungtinės mokslininkų pajėgos CERN sukūrė daug visam pasauliui svarbių dalykų, pavyzdžiui, didįjį hadronų greitintuvą (LHC), pasaulinį žiniatinklį (angl. World Wide Web), didelių duomenų saugyklas (WLCG).
Studentams ir įvairių sričių specialistams atsiveria platesnės galimybės iš arčiau susipažinti su pažangiausius mokslinius tyrimus atliekančios laboratorijos darbu. Lietuvos narystė CERN jiems leidžia pretenduoti į šios organizacijos apmokamas stažuotes jos laboratorijoje prie Ženevos. Nors pagrindiniam CERN tikslui – fundamentaliųjų visatos klausimų nagrinėjimui – įgyvendinti reikia teorinės ir eksperimentinės elementariųjų dalelių fizikos žinovų, CERN ieško ne vien jų. CERN studentų ir doktorantų programos skatina įvairių krypčių būsimųjų specialistų stažuotes organizacijoje – tiek techninių, tiek administracinių ir socialinių specialybių.
CERN verslo inkubatorius Lietuvoje
Vienas artimiausių Lietuvos verslo ir CERN bendradarbiavimo siekių – įkurti CERN verslo inkubatorių, kuris pasaulyje būtų dešimtasis. Inkubatorius užtikrintų sparčią inovacijų plėtrą ir paskatintų ateities technologijų kūrimą Lietuvoje.
Ilgalaikiai kelių VU fizikų grupių mokslinio bendradarbiavimo ryšiai su CERN jau sudarė palankias sąlygas įsteigti pirmąjį bendrą mokslinių tyrimų centrą – 2017 m. VU Fizikos fakultete buvo atidarytas Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras, kurio vadovas koordinuos eksperimentinius dalelių fizikos tyrimus Lietuvoje.
Centras populiarina CERN ir kitur atliekamus fundamentaliuosius tyrimus, aiškina elementariųjų dalelių fizikos ypatumus, palengvina VU mokslininkų dalyvavimą CERN vykdomose programose ir eksperimentuose.
