Trečiadienį pasaulį apskriejo liūdna žinia: mirė žinomas mokslininkas Stephenas Hawkingas – vienas didžiausių mūsų laikų protų. Jis padėjo geriau suvokti juodąsias skyles ir visatos plėtimosi dinamiką. Tačiau pastaruoju metu jis vis dažniau kalbėdavo apie Žemės ir žmonijos ateitį.
Trečiadienį pasaulį apskriejo liūdna žinia: mirė žinomas mokslininkas Stephenas Hawkingas – vienas didžiausių mūsų laikų protų. Jis padėjo geriau suvokti juodąsias skyles ir visatos plėtimosi dinamiką. Tačiau pastaruoju metu jis vis dažniau kalbėdavo apie Žemės ir žmonijos ateitį.
S. Hawkingas prognozavo, kad jau 2600 metais Žemė bus tik didelis liepsnojantis kamuolys, be jokios gyvybės. Profesoriaus nuomone, mums reikėtų pradėti rimčiau vertinti kosmoso tyrimus: turime tai padaryti dėl žmonijos ateities. „Nemanau, kad išgyvensime kitus 1 tūkst. metų, neturėdami kur gelbėtis iš savo lengvai pažeidžiamos planetos“, – sakė fizikas. Mokslininkas manė, kad norėdami išsaugoti savo rūšį turime išsikelti į kitą planetą. Dėl to jis prisidėjo prie „Breakthrough Starshot“ projekto, kurio tikslas – per artimiausius porą dešimtmečių pasiekti artimiausią kaimyninę planetų sistemą.
Kritikavo Donaldą Trumpą
Pastaruoju metu S. Hawkingas daug dėmesio skyrė klimato kaitai ir globalinio atšilimo pasekmėms. Jis kritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Mokslininkas tikino, kad klimato kaita yra didesnė problema nei daugelis mano. S. Hawkingas teigė, kad žmonija jau priartėjo prie lemiamo taško, kuomet klimato atšilimas taps nebeišsprendžiama problema ir vienintelis būdas išlikti bus kitų planetų kolonizavimas.
Mokslininkas pareiškė, kad „D. Trumpo veiksmai gali pastūmėti Žemę nuo prarajos krašto, kuomet ji taps Venera, temperatūra pakils iki 250 laipsnių pagal Celsijų ir ims lyti sieros rūgštimi“. S. Hawkingas teigė, kad neigiami klimato kaitos padariniai vis dar gali būti sustabdyti, tačiau tarptautinių susitarimų nesilaikymas planetą stumia priešinga kryptimi. Nepriklausomos kolonijos kosmose ar kitose planetose gali būti vienintelė išeitis.
Mokslininkas domėjosi ne tik mokslu ir kosmosu, bet ir aktualijomis. Jis protestavo prieš karą Vietname, 2003 m. invaziją į Iraką vadino karo nusikaltimu, pasisakė už branduolinį nusiginklavimą ir atsisakė dėstyti Izraelyje dėl šios valstybės vykdomos politikos palestiniečių atžvilgiu, taip pat pasisakė prieš Didžiosios Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos.
Įkvėpimo šaltinis
Sunkios ligos suluošintas, bet gyvenimo džiaugsmo ir smalsumo nepraradęs S. Hawkingas tapo įkvėpimo šaltiniu daugeliui. Jis troško gyventi, pažinti, atskleisti dar nežinomas paslaptis ir mokėjo sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai. „Per paskutinius 50 metų visiškai pasikeitė tai, kaip mes suvokiame visatą, esu laimingas jei prie to bent truputį prisidėjau. Žmonijos triumfu laikau tai, kad mes, žmonės, iš esmės būdami gamtos dalis, priėjome prie tiesų, leidžiančių mums suprasti valdančias visatos jėgas“, – teigia S. Hawkingas.
Jis nuolat skatino savo studentus tyrinėti paslaptingus ir dar neatsakytus visatos klausimus. „Prisiminkite, kad reikia žvelgti į žvaigždes, ne po kojomis. Būkite smalsūs. Ir nors gyvenimas gali atrodyti sudėtingas, visada bus kažkas, ką galėsite veikti ir būti sėkmingi. Svarbu, kad nepasiduotumėte“, – sakė S. Hawkingas.
