Ko reikia, kad Kauno regionas taptų Europos Silicio slėniu?

Dauguma investuotojų galutinį sprendimą dėl savo plėtros Lietuvoje priima tik po susitikimo su aukštųjų mokyklų atstovais. „Kauno technologijos universitetas (KTU) yra puikus pavyzdys, iliustruojantis, kad aukštoji mokykla ne tik gali ir turi būti proaktyvi, siekiant verslo ir mokslo partnerystės, bet ir prisidedanti prie užsienio investicijų pritraukimo į Kauno regioną“, – mano „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertė Birutė Noreikaitė.

Pasak jos, svarbiausi kriterijai, lemiantys tiek užsienio investicijų atėjimą, tiek ir pasilikimą Lietuvoje, yra talentų parengimo kokybė ir jų skaičius.

„Investuotojų sprendimą plėsti įmonę vienoje ar kitoje lokacijoje lemia įvairių faktorių visuma: tai ir darbo jėgos kaštai, darbo santykių reguliavimas, mokestinė aplinka, rinkos dydis, infrastruktūra ir daugelis kitų“, – vardijo B. Noreikaitė.

Vis dėlto, kaip atskleidžia 2017 m. Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas, svarbiausi kriterijai, lemiantys tiesioginių užsienio investicijų pasilikimą Lietuvoje, yra talentai ir darbuotojų išlaikymo kaštai. Tai patvirtina ir „Doing Business“ reitingas, kuriame nurodoma, kad Lietuvos išskirtinumas yra puikus santykis tarp darbo jėgos kaštų ir aukštos specialistų parengimo kokybės.

Investuotojai dairosi IT specialistų, inžinierių, analitikų

„Investuok Lietuvoje“ ekspertės vertinimu, kokybiška švietimo sistema yra būtina sąlyga, siekiant pritraukti ir išlaikyti investicijas. „Norint vystyti aukštos pridėtinės vertės produktus ir technologijas, būtinas mokslinių tyrimų potencialas“, – įsitikinusi B. Noreikaitė.

Daug naujų darbo vietų sukuriantiems investuotojams, ateinantiems į Kauno regioną, svarbi ne tik naujų specialistų pasiūla, bet ir švietimo sistemos galimybės lanksčiau reaguoti į pokyčius ir suteikti studentams šiuo metu darbo rinkoje aktualias kompetencijas.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) prezidentas ir įmonės „Novameta“ valdybos pirmininkas Benjaminas Žemaitis ragina nepamiršti fakto, kad šiuo metu vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija ir su ja ateinanti skaitmenizacija.

Pašnekovo nuomone, ji sušvelnins darbo jėgos poreikį, tačiau atsiras itin aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie mokėtų valdyti rankų darbą pakeisiančias mašinas ir kompiuterius, poreikis. „Investuotojai, kurie ateina į Kauną, didžiąja dalimi yra orientuoti į produkcijos pardavimą, išvežimą į pasaulinę rinką. Negalėdami pasiūlyti pakankamų IT ir techninio aptarnavimo specialistų, inžinierių, analitikų skaičiaus, stabdytume savo ekonomikos augimą“, – teigia R. Žemaitis.

Kauno potencialas – Europos Silicio slėnis?

B. Noreikaitės įsitikinimu, aktyvi aukštųjų mokyklų ir verslo partnerystė yra būtina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, socialinių partnerių įtraukimas į studijų programų rengimą ir tobulinimą sudaro galimybes tobulinti mokymo turinį taip, kad jis atitiktų darbo rinkos poreikius, naujausias tendencijas ir technologijas, kurias diegia verslas.

„Investuok Lietuvoje“ kartu su asociacija „Investors‘ Forum“ jau antrus metus organizuoja studijų programų peržiūrą pagal užsienio investuotojų poreikius. 2016–2017 mokslo metais „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklas buvo suteiktas KTU Gamybos inžinerijos, Apskaitos ir Ekonomikos bakalauro studijoms. Šiais mokslo metais bus vertinamos dar 4 KTU bakalauro studijų programos.

„Tokiu būdu užtikrinamas teorinių žinių pritaikomumas realioje veikloje, praktinės verslo žinios jungiamos su akademiniu turiniu, taip užtikrinant geresnį, labiau darbo rinkai pasirengusių bei lanksčių specialistų parengimą“, – aiškino „Investuok Lietuvoje“ ekspertė.

Ilgametis verslo bendruomenės puoselėtojas B. Žemaitis taip pat mano, kad Lietuvoje be technologijos ir inžinerijos mokslų specialistų nei regiono, nei šalies sėkmingas vystymasis neįsivaizduojamas. KPPAR prezidentas Kauną vadina Lietuvos perdirbamosios gamybos ir pramonės centru, bet taip pat pažymi, kad miestui norint užsitarnauti Europos Silicio slėnio vardą, reikia didelio įdirbio: didinti studentų skaičių technologijos, inžinerijos, biomedicinos krypčių studijose, mokslinių darbų ir tyrimų skaičių, gerinti šalies inovacijų ekosistemą.

„Lietuvoje Kaunas jau pripažįstamas technologijų centru. Paklausus apie Kauną tiek kitų miestų atstovų, tiek užsieniečių, raktiniai žodžiai būna „pramonė“, „gamyba“, „technologijos“, – vardijo B. Žemaitis.

Technologinių specialybių darbuotojų badas

B. Žemaičio teigimu, vadinamųjų „minkštųjų“ mokslų specialistų šiandien iš tikrųjų reikia mažiau: „Pavyzdžiui, po nepriklausomybės Lietuvai labai reikėjo gerų vadybininkų ir viešojo administravimo specialistų, klestėjo su vadyba ir viešuoju administravimu susijusios studijos.“

Tačiau šiandien situacija pasikeitė. „Dabar didžiausia problema yra rasti konstruktorius, gamybos vadovus, technologus, kurie gebėtų valdyti gamybos procesus“, – kalbėdamas apie aviacijos, elektronikos, baldų, metalo pramonę, sakė B. Žemaitis.

Verslo savivaldą įgyvendinančių Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas atkreipia dėmesį, kad visi verslo atstovai vienbalsiai sako, kad šiandien susiduria su didžiuliu technologinių specialybių darbuotojų poreikiu.

„Jau penkerius metus kartoju jaunimui, kad rinktųsi technologijos mokslus, nes šių specialistų poreikis yra ne tik Lietuvoje, bet Europoje ir pasaulyje. Tokios studijos yra ypatingai gera perspektyva apie tarptautinę karjerą galvojantiems studentams“, – sakė pašnekovas.