Šviečiantis ir elektrą generuojantis takas, medžius imituojantys vėjo malūnėliai, saulės energiją
sugeriantys grybai, energiją gaminantis kupolas bei lietaus energijos miškas – šiuos mažosios
architektūros elementus Kauno Nemuno salai siūlo Kauno technologijos universiteto Statybos ir
architektūros fakulteto (KTU SAF) absolventas Hariharasubbu Balamoorthy.
Šviečiantis ir elektrą generuojantis takas, medžius imituojantys vėjo malūnėliai, saulės energiją sugeriantys grybai, energiją gaminantis kupolas bei lietaus energijos miškas – šiuos mažosios architektūros elementus Kauno Nemuno salai siūlo Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) absolventas Hariharasubbu Balamoorthy.
Iš Indijos atvykęs jaunuolis tiki, kad saloje statant Nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą „Mokslo sala“ reikėtų pademonstruoti ir praktiškai pritaikyti ekologiškus, atsinaujinančios energijos gavimo būdus, kurie galėtų nustebinti daugelį.
„Siekiant išnaudoti visą statybų potencialą, įrengiant A+ energetinio efektyvumo klasės pastatus, nori nenori tenka vis daugiau dėmesio skirti atsinaujinančiai energetikai, o Kaune pasigendu jos panaudojimo“, – tikina H. Balamoorthy.
Jis mano, kad Mokslo ir inovacijų centro Nemuno saloje statybos – puiki proga panaudoti su aplinkos tausojimu susijusius sprendimus. „Esame pratę prie didelių vėjo jėgainių, saulės baterijų laukų ir kitų didelių projektų. Visgi šiuo metu technologijos leidžia susikurti ir mažas, keleto pastatų energijos poreikį užtikrinančias priemones. Būtent jas ir siūlau panaudoti“, – teigia KTU studentas.
– Apie kokias galimybes kalbate?
– Apie tokias kaip fotovoltinis pėsčiųjų takas, kuris „sugerdamas“ saulės spindulius gamintų elektros energiją. Tai tradicinio tako ir aukštųjų technologijų susiliejimas. Pagal skaičiavimus, 3 metrų pločio, 100 metrų ilgio takas per metus pagamintų apie 11,2 megavatvalandžių (MWh) elektros energijos. Užtektų 10 vėjo energiją elektra paverčiančių medžių imitacijų, kad jos pagamintų 24 MWh elektros energijos per metus. 10 medžius imituojančių saulės energijos jėgainių pagamintų 7,4 MWh. Galiausiai fotovoltinis kupolas galėtų per metus sukurti dar 34 MWh. Vien tai padėtų sukurti 83,6 MWh elektros energijos per metus. Kitaip sakant, to užtektų sukurti elektros energijos 1,6 tūkst. LED lempučių šviesti visus metus.
– Ar skaičiavote reikiamas investicijas?
– Inovatyvūs architektūriniai elementai ir statybos darbai turėtų kainuoti apie 1,2 mln. eurų. Į tai įskaičiavau ir kupolo konstrukciją.
– Kuo dar toks įgyvendintas projektas būtų išskirtinis?
– Šios technologijos iš esmės imituoja gamtos formas. Tiek vėjo energiją, tiek saulės energiją panaudojantys medžiai imituoja natūralią gamtą ir leistų išsaugoti Nemuno salos vaizdą. Takas taip pat įsilietų į bendrą paveikslą ir būtų išlaikoma biomimikrijos dvasia.
Tokiu būdu atsispindėtų tiek mokslo pasiekimai, tiek architektūrinis suderinimas su landšaftu. Savo darbe siūlau, nors į skaičiavimus ir neįtraukiau, dar mažai ištyrinėtą pjezoelektrinės energijos gavimo būdą. Pavyzdžiui, tai galėtų būti juosta ant pastato stogo, kuri vibruotų lyjant lietui, ir taip būtų išgaunama elektros energija.
Kitas variantas – nuo lietaus saugančios grybo formos pastogės vaikams. Tiesa, šios technologijos dar tik pradėtos vystyti ir yra integruojamos į statinių konstrukcijas, tad ekonominės naudos duotų mažai, nors parkui ir suteiktų žavesio bei išskirtinumo.
– Savo darbą pristatėte ir virtualios realybės forma. Ar sunku buvo tai parengti?
– Sukurti 3D modelį taikant statinio informacinio modeliavimo (BIM) programas nebuvo sudėtinga, kiek sunkiau buvo viską perkelti į virtualios realybės aplinką. Čia reikėjo kiek padirbėti. Mano atveju tai buvo nemažas parkas, tad tam reikėjo ir galingo kompiuterio. Teko dirbti su keletu skirtingų programų. Visgi tokie pristatymai ateityje bus vis populiaresni.
– Kodėl pasirinkote studijuoti būtent Lietuvoje, Kauno technologijos universitete?
– 3 metus dirbau dėstytoju Indijos koledže ir nusprendžiau, kad laikas išbandyti šį tą naujo ir praplėsti savo žinias valstybėje, kurioje dar nebuvau. Europos studijų centras man pasiūlė studijas būtent KTU universitete. Kadangi teko gyventi Didžiojoje Britanijoje, Sautemptone, buvau jau pratęs prie europietiško mentaliteto ir gyvenimo būdo. Neskaitant kalbos, didelių skirtumų tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos nepajaučiau. Kaune daug kartų teko patirti vietinių žmonių gerumą ir norą padėti.
– Kaip vertinate Kauną? Ar jis tinkamas studijuoti užsieniečiams?
– Kaunas yra ganėtinai draugiškas miestas tarptautiniams studentams. Čia daug kur galima susikalbėti angliškai. Jei taip bus ir toliau, Kaunas gali tapti tikru kosmopolitišku miestu. Aš pats išmokau ir pagrindines lietuviškas frazes. Buvo įdomu girdėti ir keletą indoeuropietiškų žodžių, kurių prasmė tokia pati ir Indijoje, tik tarimas skiriasi.
– Kokie jūsų tolimesni planai?
– Planuoju dirbti ir toliau siekti daktaro laipsnio. Tikiuosi, kad pavyks.
