Valstybei priklausanti elektroninių ryšių infrastruktūra valdoma neefektyviai: dubliuojami plėtros sprendimai ir teikiamos elektroninių ryšių paslaugos, konkuruojama su privačiomis bendrovėmis. Jeigu tai pastebėtų ne tik kontroliuojančios Lietuvos institucijos, bet ir ES pareigūnai, Lietuva rizikuotų netekti europinės paramos sektoriui svarbiems projektams įgyvendinti.
Valstybei priklausanti elektroninių ryšių infrastruktūra valdoma neefektyviai: dubliuojami plėtros sprendimai ir teikiamos elektroninių ryšių paslaugos, konkuruojama su privačiomis bendrovėmis. Jeigu tai pastebėtų ne tik kontroliuojančios Lietuvos institucijos, bet ir ES pareigūnai, Lietuva rizikuotų netekti europinės paramos sektoriui svarbiems projektams įgyvendinti.
Laikotarpis iki 2020 metų bus labai svarbus elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrai Lietuvoje. Čia turėtų būti įgyvendinta strateginių projektų, kurie reikšmingai pagerintų ir paslaugų prieinamumą, ir jų kokybę. Tačiau valstybės valdomoms įmonėms niekaip neatsikratant lėtinės ligos, vadinamos efektyvumo stoka, gali kilti abejonių dėl sėkmingo tokių projektų įgyvendinimo.
Dubliuojama ir infrastruktūra, ir paslaugos
Valstybės kontrolė yra suskaičiavusi, kad per pastaruosius ketverius metus į valstybės elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrą buvo investuota 38,7 mln. eurų. Tačiau specialistams atlikus auditą nustatyta, kad esama infrastruktūra valdoma neefektyviai – dubliuojami plėtros sprendimai ir teikiamos elektroninių ryšių paslaugos. Pavyzdžiui, dubliuojama 3,6 tūkst. km fizinės infrastruktūros, o mobiliojo ryšio operatoriai viešojo sektoriaus organizacijoms teikia analogiškas arba panašias paslaugas. Be to, šalies mastu neegzistuoja centralizuotas mechanizmas tolesnei infrastruktūros plėtrai koordinuoti, todėl kyla tolesnio dubliavimo grėsmė.
Savo ruožtu Konkurencijos taryba pabrėžia, kad valstybės valdomos įmonės, tokios kaip Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC), neturėtų užsiimti komercinėmis veiklomis – pavyzdžiui, interneto paslaugų teikimu. Valstybės dalyvavimas konkurencingoje rinkoje esą gali sąlygoti neskaidrų bei neracionalų išteklių panaudojimą. Todėl Konkurencijos taryba pritartų LRTC pagrindinės veiklos atskyrimui nuo komercinės veiklos, pastarąją perduodant rinkai.
Moderniai interneto prieigai – 57 mln. eurų
Priežiūros institucijoms šalyje pastebint rimtų trūkumų elektroninių ryšių infrastruktūros valdyme, analogiškų klausimų gali kilti ir atsakingoms ES institucijoms. Jų pozicija bus labai svarbi, kuomet bus prieita prie reikšmingų projektų finansavimo klausimų.
Vienas iš tokių projektų, reikšmingų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriui, o tuo pačiu ir gyventojams – vadinamasis RAIN-3. Jį įgyvendinant turėtų būti plečiama naujos kartos interneto prieigos infrastruktūra, kuri padengtų šalyje esančias „baltąsias teritorijas“. Tam numatoma pastatyti net 214 naujų bokštų, tiesti šviesolaidinius kabelius ir t. t.
Antroje tarpinėje ataskaitoje skaičiuojama, kad preliminari viso techninio sprendimo įgyvendinimo sąmata, jeigu projektas įgyvendinamas visa apimtimi, siekia daugiau kaip 57 mln. eurų. Jeigu projektas įgyvendinamas sumažinta apimtimi ir statomi 150 bokštų, reikalinga suma siekia beveik 46 mln. eurų.
Geroji praktika: pasiūlymai ir patarimai
Asociacija INFOBALT jau prieš kurį laiką atkreipė dėmesį į valstybės valdomų įmonių valdymo praktiką ir verslo strategiją. Nors jose ir galėjome stebėti vykstančius pokyčius, jų kol kas nepakanka – reikalingos išgrynintos veiklos strategijos, prioritetai ir priemonės efektyvumui pasiekti.
Vieną iš būdų – nekonkuravimą su verslu – jau įvardijo ne tik įvairių sričių ekspertai, bet ir priežiūros institucijos. Būtent komercinių ir nekomercinių veiklų atskyrimas padėtų išgryninti, kurios valstybės įmonių (tarp jų – ir LRTC) veiklos sritys yra svarbios valstybei, o kurios – tiesiog komercinių paslaugų teikimas (pavyzdžiui, „Mezon“ internetas). Tokiu būdu valstybės valdomos įmonės galėtų pritaikyti gerąją verslo praktiką: išsigryninti strategines veiklos kryptis, efektyviai naudoti laiką ir turimas lėšas.
