Istorinis startas įvyko: ilgai žadėta ir laukta „Falcon Heavy“ raketa, nors ir atsilikdama nuo pradinio plano keleriais metais, o nuo paskutinio plano – keliomis valandomis, atsiplėšė nuo Žemės ir Marso kryptimi pasiuntė įmonės vadovo Elono Musko asmeninį „Tesla Roadster“ automobilį. Ir beveik viskas šiame pakilime įvyko sklandžiai. Beveik... 
Istorinis startas įvyko: ilgai žadėta ir laukta „Falcon Heavy“ raketa, nors ir atsilikdama nuo pradinio plano keleriais metais, o nuo paskutinio plano – keliomis valandomis, atsiplėšė nuo Žemės ir Marso kryptimi pasiuntė įmonės vadovo Elono Musko asmeninį „Tesla Roadster“ automobilį. Ir beveik viskas šiame pakilime įvyko sklandžiai. Beveik...
„Falcon Heavy“ sunkioji raketa-nešėja, galima sakyti, yra triguba „Falcon 9“ raketa: prie centrinio modulio, kurio viršuje pritaisyta antrosios pakopos variklis su naudingo krovinio kapsule, iš šonų pritaisyti du pagalbiniai moduliai. Kiekviename iš šių modulių yra po 9 „Merlin“ variklius, kuriuos gamina patys „SpaceX“.
Likus dienai iki suplanuoto starto „SpaceX“ išplatino animuotą vaizdo įrašą, kuriame buvo atvaizduotas „idealaus“ skrydžio modelis – raketa sėkmingai atsiplėšia nuo Žemės, pasiekus numatytą aukštį orbitoje nuo centrinio modulio atsijungia dvi šoninės raketos, kurios apsisuka ir grįžta į Žemę bei sinchroniškai nusileidžia ant Žemės. Nuo antrosios pakopos variklio atsijungęs pagrindinis modulis pasielgia taip pat – apsigręžia Žemės pusėn ir sėkmingai nusileidžia ant Atlanto vandenyne plūduriuojančios platformos.
Praktinis vaizdas buvo labai artimas: raketa ir nuo Žemės atsiplėšė sėkmingai, ir šoninės pakopos atsijungė sklandžiai, ir netgi jų nusileidimas ant Žemės buvo beveik sinchroniškas – akivaizdžiai matosi kelių sekundžių skirtumas tarp kontaktų su planetos paviršiumi. Antroji pakopa taip pat atsijungė sklandžiai, tačiau vyšnaitės ant torto, kurios taip nekantriai laukė visas krykštaujantis skrydžio valdymo centre susirinkęs kolektyvas, taip ir nebuvo – centrinis modulis nepataikė ant jūroje plūduriuojančios platformos.
Vėliau spaudos konferencijoje E.Muskas aiškino, kad nepakako kuro pakankamam centrinio modulio sulėtinimui, todėl jis tėškėsi į vandens paviršių 500 km/h greičiu ir buvo sunaikintas, be to, šis kritimas apgadino ir du plūduriuojančios platformos variklius. Jeigu šį nusileidimą užfiksavo kameros ir jos taip pat nebuvo sunaikintos kritimo metu, tuomet vaizdo įrašas neabejotinai bus paviešintas, tvirtino E. Muskas. Bet apskritai, nepaisant šio paskutiniojo trūkumo, įmonės vadovas skrydžio rezultatus įvertino itin teigiamai. Netgi centrinio modulio praradimas, jo teigimu, nėra didelis nuostolis – tai buvo senesnės nei 5 kartos „Falcon 9“ raketos, kurių pakartotinis naudojimas jau nėra numatytas.
Antroji pakopa, E. Musko teigimu, iki šiol veikia sėkmingai. Po antrojo šios pakopos variklio įjungimo degalų likutis nuo prognozių skiriasi „paklaidos ribose“ – 0,3 sigma. „Likusio kuro turėtų pilnai pakakti trans-Marso įterpimui, jeigu laikytumėmės prielaidos, kad kuras neužšals, deguonis neišgaruos ir elektronika neiškeps“, – sakė E. Muskas.
Spaudos konferencijoje E. Muskas pridūrė, kad nusileidusieji „Falcon Heavy“ moduliai būtų tinkami pakartotiniam naudojimui, bet kadangi tai yra 3 ir 4 raketos versijų kombinacijos, jie kituose kosminiuose skrydžiuose neturėtų būti naudojami. „Tolesnėje „Falcon“ architektūroje naudosime tik 5 versiją. Neplanuojame turėti 6 versijos“, – sakė įmonės vadovas.
Teoriškai „Falcon Heavy“, gamintojų teigimu, gebės į orbitą iškelti 64 tonas krovinio – daugiau, nei sveria keleivinis laineris „Boeing 737“ su kuru, keleiviais, įgula ir kroviniu. Tai yra daugiau nei dukart didesnė masė, nei gali iškelti netrukus antra pagal keliamąją galią tapsianti raketa „Delta IV Heavy“. Tiesa, tokį krovinį įmanoma iškelti tik aukojant variklius. Norint pasilikti variklių susigrąžinimo pakartotiniam naudojimui galimybę šia raketa galima kelti ne daugiau kaip 8000 kilogramų masės krovinį.
