Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad Energetikos ministerija yra neteisėtai sustabdžiusi Vokietijos kompanijos „Danpower“ investicijas į naują biokuro jėgainę Vilniuje. „Danpower“ valdybos narys Markusas Siusmanas tikisi, kad šis sprendimas taps pirmu žingsniu, atstatant investuotojų pasitikėjimą Lietuvos įsipareigojimais skatinti sąžiningą konkurenciją energetikos sektoriuje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad Energetikos ministerija yra neteisėtai sustabdžiusi Vokietijos kompanijos „Danpower“ investicijas į naują biokuro jėgainę Vilniuje.
„Danpower“ valdybos narys Markusas Siusmanas (Markus Suessmann) tikisi, kad šis sprendimas taps pirmu žingsniu, atstatant investuotojų pasitikėjimą Lietuvos įsipareigojimais skatinti sąžiningą konkurenciją energetikos sektoriuje.
Dirbtinės kliūtys
Projektas Vilniuje buvo sustabdytas dirbtinėmis kliūtimis, galimai siekiant sudaryti išskirtines sąlygas valstybės valdomai „Lietuvos energijai“, pranešime žiniasklaidai teigia M. Siusmanas.
20 megavatų (MW) šilumos ir 5 MW galios elektrinę Vilniuje „Danpower“ planavo pastatyti dar 2015 m. Tačiau to padaryti neleido Energetikos ministerija, argumentuodama, kad statyboms pasirinkto žemės sklypo paskirtis yra pramonės ir sandėliavimo, tad jame elektrinių statyba esą negalima.
Vokiečius stebina tai, kad valstybės valdoma „Lietuvos energija“ su panašiais ribojimais nesusidūrė – identiškos paskirties sklype jai leista statyti Vilniaus atliekų deginimo jėgainę.
„Iki šiol neturime aiškaus atsakymo, kodėl buvo dirbtinai stabdomas mūsų projektas, o valstybės įmonei, esant toms pačioms sąlygoms, uždegta žalia šviesa. Mums, Vakarų investuotojams, norėtųsi, kad įstatymai Lietuvoje visiems galiotų vienodai“, – sako M. Siusmanas.
Nuostolius teks atlyginti
Galutiniame ir neskundžiamame sprendime teismas pažymėjo, kad Energetikos ministerija neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo 2015 m. sustabdyti ir panaikinti „Danpower“ išduoto leidimo jėgainės vystymui.
Pasak advokatų kontoros „Cobalt“ partnerio Elijaus Burgio, po teismo sprendimo Vokietijos investuotojas įgyja teisę ne tik toliau vystyti projektą Vilniuje, bet ir reikalauti milijoninių nuostolių atlyginimo iš Lietuvos institucijų.
Kompanijos nuostoliai dar skaičiuojami, tačiau, preliminariais vertinimais, vien sostinės gyventojai dėl neteisėtų institucijų veiksmų už šildymą yra permokėję daugiau kaip 4 mln. eurų.
„Jei dar 2015 m. būtume pastatę planuotą elektrinę, tai gyventojams šildymo sąskaitos būtų sumažėjusios daugiau kaip 4 mln. eurų. Šios investicijos taip pat būtų sumažinusios Vilniaus priklausomybę nuo šildymo dujomis“, – teigia M. Siusmanas.
Ribojimai patekti į rinką
Tačiau, pasak M. Siusmano, teismo sprendimo pradėti elektrinės statybas Vokietijos „Danpower“ nepakaks. Vyriausybė dar nėra pakeitusi 2016 m. nutarimo, kuriuo investicijos į reguliuojamus šilumos gamybos pajėgumus Vilniuje apribojamos iki 320 MW.
Pasak „Danpower“ atstovo, šis nutarimas užtvėrė kelią investuotojams patekti į rinką, kadangi į tokią kvotą telpa tik jau esami pajėgumai ir „Lietuvos energijos“ planuojama statyti atliekų deginimo jėgainė.
Planuojama, kad įveikus visas teisines kliūtis ir ribojimus, šilumą vilniečiams atpiginsianti jėgainė sostinėje galėtų būti pastatyta iki 2020 m.
Valstybė nesilaiko pažadų
„Danpower“ tikisi, kad atstatytas teisingumas Vilniuje taip pat padės išvengti planuojamo bylinėjimosi Vašingtono arbitraže su Lietuva dėl pažeistų Vokietijos investuotojų interesų Kaune.
Vokiečiai čia investavo apie 20 mln. eurų į biokuro kogeneracinę jėgainę – po to, kai 2013 m. vykusiame aukcione laimėjo skatinamąjį elektros supirkimo tarifą. Valstybė tuomet įsipareigojo 12 metų supirkti jėgainėje pagaminamą elektros energiją aukštesnėmis kainomis – po 9,7 cento už kilovatvalandę.
Tačiau valstybė nesilaikė savo pažadų investuotojams – Energetikos ministerija panaikino laimėtus skatinamuosius tarifus. Pasak M. Siusmano, tai investicijas padarė nuostolingas.
„Energetikos ministerijos elgesys ne tik tapo smūgiu investuotojų pasitikėjimui Lietuvos įsipareigojimais. Nukentėjo ir Kauno gyventojai – aukštesnės į tinklą parduodamos elektros kainos būtų leidusios dar pigiau gaminti šilumos energiją“, – sako „Danpower“ atstovas.
Pasak jo, dėl tokios situacijos Vokietijos investuotoja svarsto galimybę savo interesus ginti Vašingtono arbitraže. Lietuvai yra įteiktas įspėjimas pagal investicijų apsaugos sutartį su Vokietija. Jame nurodyta nuostolių padengimo suma siekia 30 mln. eurų.
Vysto žaliąją energetiką
M. Siusmano teigimu, „Danpower“ turi daug patirties, įgytos įgyvendinant didelio masto žaliosios energetikos projektus Vokietijoje, ir ją sėkmingai galėtų pritaikyti Lietuvoje. Tai valstybei leistų efektyviau siekti Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų, prisidėtų prie oro taršos mažinimo ir nacionalinės energetikos strategijos siekių.
Vokietijos kompanija „Danpower“ Lietuvoje jau yra investavusi beveik 100 mln. eurų, čia valdo šešias biokuro bei vieną kogeneracinę jėgainę.
84,9 proc. „Danpower“ akcijų priklauso vienai didžiausių Vokietijoje Hanoverio savivaldybės kompanijai „Stadtwerke Hannover AG“, kurios metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.
