Elektronika.lt
 2024 m. kovo 28 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 28 d. 11:17
Kaip atrodys mokslai, studijos ir darbas DI eroje: pagrindiniai parodos „Karjera & studijos Lietuvoje“ akcentai
Kovo 28 d. 08:52
Jungikliai pagaminti iš atliekų – naujovė tvariems namams
Kovo 27 d. 20:30
Saulės elektrinė – daugiabučio balkone: ar tai įmanoma Lietuvoje? (1)
Kovo 27 d. 18:19
4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Kovo 27 d. 16:36
Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“
Kovo 27 d. 14:14
„Philips Monitors“ E1 serija turės tris naujus daugiafunkcinius modelius, skirtus hibridiniam ir nuotoliniam darbui
Kovo 27 d. 12:43
Reikalavimas elektrifikuoti penktadalį stovėjimo vietų glumina verslą: nukentės galutiniai vartotojai
Kovo 27 d. 10:37
KTU mokslininkų ir partnerių bendras darbas: virtuali realybė padės mokantis chirurgijos
Kovo 27 d. 08:12
Prarasti Lietuvos mokslininkai: kodėl moksleiviai dažnai nenori tapti mokslininkais ir kaip tai pakeisti?
Kovo 26 d. 20:20
Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti

„Lietuvos geležinkeliai“ įdarbins dirbtinį intelektą

Publikuota: 2018-01-26 10:14
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Gigantišką infrastruktūrą valdantys „Lietuvos geležinkeliai“ savo technologijų valdymą ketina sujungti į vieningą sistemą, kurios valdymas būtų patikėtas vis dar mokslo entuziastų fantaziją audrinančiam dirbtiniam intelektui.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Gigantišką infrastruktūrą valdantys „Lietuvos geležinkeliai“ savo technologijų valdymą ketina sujungti į vieningą sistemą, kurios valdymas būtų patikėtas vis dar mokslo entuziastų fantaziją audrinančiam dirbtiniam intelektui.

Diegiama viena pažangiausių inovacijų pasaulyje turės padėti eliminuoti klaidas ir gelbėti žmonių gyvybes geležinkelyje. Pretekstas įsileisti dirbtinį intelektą į vieną didžiausių valstybės valdomų įmonių – daiktų interneto (angl. Internet of Things Orthestrer Center – #Iot) sistemos diegimas. Orkestro vardu pakrikštyta sistema turės suderinti visas įmonės valdomas technologijas, o jos valdymą nuolat tobulins kartu su šalies mokslininkais sukurtas dirbtinis intelektas.

„Lietuvos geležinkeliai“ įdarbins dirbtinį intelektą
© DELFI / Karolina Pansevič

„Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos teigimu, ambicija imtis tokio projekto užtikrins Lietuvai vieną pažangiausių inovacijų pasaulyje ir leis sekti mūsų pavyzdžiu kitoms valstybėms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Apie daiktų interneto sistemą kalba daugelis didžiausių pasaulio korporacijų ir valstybių, tačiau esame pirmieji, kurie pradeda jį kurti. Tai milžiniškas žingsnis į priekį ne tik visai įmonių grupei. Mūsų ambicija pretenduoja į tarptautinio lygio inovaciją. Ji mums padės ne tik taupyti sąnaudas, pritaikyti geležinkelyje pažangiausias technologijas, pagerinti darbuotojų darbo sąlygas ir kompetenciją, bet ir apsaugoti žmonių gyvybes“, – pastebi M. Bartuška.

Pagrindinis šio tinklo tikslas – sujungus visas geležinkelių technologijas į vieną tinklą – per nuotolį sėkmingai valdyti kritines situacijas, užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą, mažinti gedimų tikimybes, užtikrinti aktyvią kibernetinę saugą ir eismo saugumą.

„Daiktų internetas“ – gigantui valdyti

Šiuo metu vienoje didžiausių šalies bendrovių nepertraukiamai veikia milžiniškas kiekis technologijų, kurių priežiūra rūpinasi daugiau kaip 800 darbuotojų. Duomenų centrai, signalizacijos ir automatikos įrenginiai, elektros energijos tiekimo sistema, telekomunikacijos, įvairios pagalbinės sistemos, riedmenų (traukinių ir kitų geležinkeliu riedančių įrenginių) stebėsenai reikalingi jutikliai, inžineriniai statiniai ir kita įranga – šios technologijų grupės užtikrina geležinkelių infrastruktūros funkcionavimą.

Nuo kelionių traukiniais iki geležinkeliams reikalingo ryšio ar elektros energijos tiekimo. Visas šis technologijų monstras per 1 sekundę apdoroja 3,5 karto daugiau duomenų nei visi pasaulio lėktuvų radarai kartu sudėjus. Tai didžiuliai duomenų kiekiai, kurių potencialas iki šiol nebuvo išnaudojamas. „Lietuvos geležinkelių“ Informacinių technologijų centro vadovės Eglės Radvilės teigimu, naujas projektas žada revoliuciją šioje srityje.

„Įsivaizduokime naktį judantį traukinį. Norint tinkamai apšviesti visą geležinkelį įmonei prireiktų milžiniškų sąnaudų. Tačiau su šia sistema mes turėtume galimybę ant traukinio pritaisę jutiklius apšviesti jį vieno kilometro spinduliu ir taip kelionę padaryti saugesne bei apsaugoti bėgius kertančius žmones ar gyvūnus. Pastebėjus kliūtį ar bėgio defektą, traukinys galėtų pradėti stabdyti iš anksto, automatiškai įsijungtų garsinis signalas. Tai padidina galimybę išsaugoti žmogaus gyvybę ir turtą, o duomenys apie incidentą būtų perduodami į centrą. Įdiegę jutiklius pastatuose, galėsime automatiškai reguliuoti energijos suvartojimą. Darbuotojai pamirš apie popierinių žurnalų pildymą ar kalnus instrukcijų – visas dienos užduotis ir nuorodas ras planšetėje. Inovacijos ir išmanumas taps prieinami kiekviename žingsnyje ir atvers geležinkelių progresui milžiniškas perspektyvas“, – tvirtina bendrovės IT vadovė.

Vienas didžiausių projektų istorijoje

Šiais metais bendrovė savo jėgomis planuoja įgyvendinti pirmąją šio projekto dalį, apie 10 proc., kuri, anot E. Radvilės, bus kritiškai svarbi. Tai daugiau kaip 20 tūkst. įrenginių, kurie būtų palaipsniui prijungti prie naujosios sistemos. Likusieji būtų prijungiami tik visapusiškai įvertinus pirmojo etapo rezultatus. Per šiuos metus planuojama skirti apie 2 mln. Eur, kurie būtų investuojami į sprendimus, mažinančius išlaidas įrengimų priežiūrai, energijos išteklių suvartojimą, automatizuojančius procesus ir didinančius įrenginių tarnavimo laiką.

„Rinkoje jau pradėtos oficialios konsultacijos su potencialiais tiekėjais, kurie gali pasiūlyti optimaliausias rekomendacijas ir įžvalgas. Į šį projektą tikimės pritraukti tarptautines kompanijas, kurios savo inovacijomis prisidėtų prie tinklo kūrimo“, – teigia ji. Skaičiuojama, kad investicijos į šį projektą iš viso gali siekti iki 22 mln. Eur, o jo įgyvendinimas užtruks iki 2022 metų. Tačiau jo finansinis efektas – beveik 7 mln. Eur per metus, iš esmės projektui leis atsipirkti ir pasiekti ekonominį naudingumą per 3 metus. Daugiau kaip 2,5 mln. Eur per metus žadama sutaupyti dėl mažesnių įrangos priežiūros sąnaudų, dar apie 3,5 mln. Eur būtų sutaupoma dėl trečdaliu sumažėjusių eismo įvykių geležinkelyje sukeliamos žalos.

80 tūkst. Eur per metus leistų sutaupyti dėl žmogiškojo faktoriaus padaromų klaidų eliminavimas, daugiau kaip 600 tūkst. Eur – nebeištirptų dėl darbuotojų prevencijai ir eismo saugai skiriamų kaštų mažinimo. Neturint analogų pasaulyje, visos šios sistemos kūrimu rūpinsis patys įmonės darbuotojai, o ją įdiegus – neišvengiamai ūgtelės ir darbuotojų kompetencija. Įmonė juos ugdyti žada savo jėgomis.

„Kartu su šiuo projektu ateina iššūkis ugdyti specialistus, galinčius ateityje dirbti su besivystančiomis technologijomis, tokiomis kaip dirbtinis intelektas, vadinamąja artificial intelligence technologija. Žmonės, turintys duomenų analitinių gebėjimų, bus labiausiai paplitę visuose sektoriuose. Mūsų prioritetas – savo specialistus paversti aukščiausio lygio profesionalais“, – sako E. Radvilė.

Anot jos, nors imamasi vienos pažangiausių technologijų pasaulyje pritaikymo Lietuvoje, svarbiausiu prioritetu išlieka eismas ir eismo saugumas, kurie geležinkelių tinkle turi būti užtikrinami nepertraukiamai.

Dirbtinis intelektas

Įmonė skaičiuoja, kad sujungus visas įmonės technologijas į vieną tinklą #IoT gerokai išaugs duomenų srautas, kuriam apdoroti turės būti pasitelktas dirbtinis intelektas. Technologija, kuri pati analizuotų ir mokytųsi apie gaunamus duomenis ir leistų generuoti dar didesnį, našesnį duomenų srautą, prognozuoti įvykius iki jiems įvykstant.

„Šiuo metu išleidžiame lėšas įrenginių priežiūrai, tačiau panaudojant šiuolaikines priemones galėtume veikti efektyviau. Įdiegę technologiją, objektus galėsime stebėti nuotoliniu būdu, sisteminius sutrikimus ir gedimus galėsime numatyti remiantis skaičiavimais ir prognozėmis, modeliuojant skirtingus scenarijus skaitmeninėje erdvėje. Privalome pasinaudoti šia galimybe, didinti darbo valandų efektyvumą, greičiau šalinti trūkumus dar iki įvykstant visiškam įrangos gedimui. Tai leis racionaliau valdyti eksploatacijos kaštus, didins investicijų grąžą“, – teigia Informacinių technologijų centro vadovė.

Dirbtinio intelekto technologija su geležinkelių infrastruktūra būtų susieta antrajame projekto etape – patikint jai užduotį kaupti, sisteminti, analizuoti ir autonomiškai mokytis geriau apdoroti gaunamus duomenis. Iki tol keliama užduotis – kaip atskirą projektą vykdyti kartu su šalies mokslo institucijomis sukurti tokią išmanią technologiją ir ją sėkmingai pritaikyti praktikoje.


Delfi.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama