Sausio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybėje vyko Klaipėdos pramonininkų asociacijos organizuota diskusija „Kam ateities universitetas: mokslui, verslui, miestui?“ Klaipėdos universitetas Vyriausybei iki vasario 15 d. turi pateikti veiksmų planą, kuriame bus įvardyti regiono savivaldybių ir asocijuotų verslo struktūrų finansiniai bei kiti įsipareigojimai.
Sausio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybėje vyko Klaipėdos pramonininkų asociacijos organizuota diskusija „Kam ateities universitetas: mokslui, verslui, miestui?“ Renginyje dalyvavo ir pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas, KU Tarybos pirmininkas Arnoldas Šileika, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas.
Universitete – aukšto lygio moksliniai tyrimai
Klaipėdos universiteto rektorius akcentavo, kad Mokslo ir studijų įstatyme universitetas apibrėžtas kaip tarptautinio lygio fundamentinius ir taikomuosius tyrimus vykdanti institucija: „Klaipėdos universitetas orientuotas į tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, o studijos grindžiamos moksline veikla. Jau vasario viduryje atidarysime Jūros tyrimų instituto mokslinių laboratorijų pastatą. Institute vykdomi moksliniai tyrimai ekologijos, aplinkotyros ir jūros mokslų srityse. Tai sritys, kuriose esame unikalūs ir išskirtiniai.“
E. Juzeliūnas supažindino ir su kitais universiteto planais: „Numatome perimti žuvininkystės laboratoriją, kuri įsikūrusi Kopgalyje, vystysime akvakultūros segmentą. Be to, pritarus aukštojo mokslo reformai, jau vykdoma struktūrinė pertvarka: šiemet turėtų likti trys fakultetai, o Menų akademija iki rugsėjo bus perduota Lietuvos muzikos ir teatro akademijai, taigi naujas priėmimas jau vyks Vilniuje. Numatoma įsteigti ir universitetinę gimnaziją.“
Klaipėdos universitetas aktyviai dalyvauja kuriant miesto ekonominio proveržio strategiją, kurios vienas tikslų – KU taps tarptautinė aukštojo mokslo institucija, pirmaujanti regione jūrinės energetikos, bioekonomikos mokslų srityse. Be to, universitetas, kurdamas inovacijų ekosistemos modelį, bendradarbiaus su kitomis Klaipėdos aukštosiomis mokyklomis, siekdamas užtikrinti lengvesnį perėjimą tarp skirtingų studijų pakopų ir optimizuoti besidubliuojančias studijų programas.
Klaipėdos universitetas Vyriausybei iki vasario 15 d. turi pateikti veiksmų planą, kuriame bus įvardyti regiono savivaldybių ir asocijuotų verslo struktūrų finansiniai bei kiti įsipareigojimai.
Verslo ir savivaldos patarimai universitetui
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bedrovės generalinio direktoriaus E. Kiudulo teigimu, jei KU norės išlikti, turės būti tarptautinis. „Įmonės, perkančios inovacijas, mokslines paslaugas, gali rinktis iš bet kur, joms nebūtinas vietinis universitetas.“
Vis dėlto E. Kiudulas pastebėjo, kad elektrinio autobuso projektas be Klaipėdos universiteto nebūtų įvykdytas. „Verslininkų iniciatyva remiasi KU mokslininkų kompetencija. Jeigu viskas pasiseks, pas mus bus statoma elektrinių autobusų gamykla. Tokioms inovatyvioms idėjoms diegti būtinas universitetas ir jame dirbantys kompetentingi žmonės.“
Pasak LEZ generalinio direktoriaus, Klaipėdai reikia ne tik regioninio universiteto. Būtinos tarptautinės kompetencijos, konkuruojantis Baltijos regione, turintis išskirtinių studijų universitetas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo A. Vaitkaus teigimu, jūriniam verslui KU yra labai svarbus. Jis teigiamai vertino ir universitetinės gimnazijos idėją. „Reikia dirbti su būsimais studentais, juos užsiauginti. Mokslas yra verslas, čia veikia rinkos principai“, – tikino A. Vaitkus. Pasak Jūrų uosto direkcijos vadovo, Klaipėdai svarbu turėti ne studentą, o augintis specialistus, mokslininkus, kurių paslaugas galėtų įsigyti uostas. „Deja, šiandien ne visada mokslines paslaugas perkame iš Klaipėdos universiteto“, – pripažino KVJU direkcijos vadovas.
„Vakarų laivų gamyklos“ vadovo ir KU Tarybos pirmininko Arnoldo Šileikos teigimu, pirmiausia būtina universiteto ir jo bendruomenės lyderystė. „Jei nerodysite ambicijų, ryžto kautis už universitetą, niekas nepadės. Tarpinis tikslas pasiektas, bet ar jis išliks toks po kelerių metų? Universitetų pertvarka yra impulsas KU persitvarkyti, atsispirti ir užsitikrinti sėkmę ateityje. Reikia mąstyti, kaip pritraukti studentų iš visos Lietuvos, ne tik iš regiono“, – kalbėjo A. Šileika.
