Pažadais apie lengvai uždirbamus pinigus patikėję ir nepatikimose interneto svetainėse į kriptovaliutas investavę gyventojai praranda savo banko sąskaitose turimas lėšas. 
Pažadais apie lengvai uždirbamus pinigus patikėję ir nepatikimose interneto svetainėse į kriptovaliutas investavę gyventojai praranda savo banko sąskaitose turimas lėšas.
SEB banko prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola sakė, kad per kelias pastarąsias dienas jau daugiau nei 10 banko klientų pranešė apie taip prarastus pinigus. Jis pasakojo, kad pirmiausia klientai internete bando nedidelėmis sumomis investuoti, pavyzdžiui, į kriptovaliutas. Tam tikrame interneto puslapyje (kuris yra registruotas Bulgarijoje ar panašiose šalyse) jie susikuria vartotojo paskyrą ir nurodo savo kontaktinius duomenis, taip pat pateikia ir savo turimų mokėjimo kortelių duomenis.
„Apie tas svetaines sužinoma įvairiai. Vieni pamato reklamas socialiniuose tinkluose, kiti sulaukia telefono skambučių – pasiūloma investuoti ir lengvai uždirbti pinigų. Dažniausiai kalbama rusiškai, numeriai – įvairūs, kartais lietuviški, kartais rusiški arba dar kokie nors“, – DELFI pasakojo A. Šapola.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis
SEB atstovas pastebėjo, kad iš tų svetainių panašu, jog tai yra nelicencijuotos įmonės, t. y. tokios, kurios veikla verčiasi neteisėtai. „Pačios svetainės atrodo labai gražiai, jose daug spalvų, informacija – įvairiomis kalbomis. Ir iš pirmo žvilgsnio turbūt atrodo pakankamai įtikinamai. Matome, kad žmonės tuos investuotus pinigus praranda, t. y. negali jų susigrąžinti. Per pastarąsias kelias dienas žmonės pasakojo, kad patyrė nuostolį, bet praėjus kažkiek laiko sulaukė skambučio – skambinęs asmuo aiškino, jog ten viskas buvo padaryta ne pagal įstatymus, ne pagal taisykles, ir jiems pinigus grąžins“, – dėstė pašnekovas.
A. Šapola sakė, kad tų pokalbių metu žmonės įtikinami padaryti papildomų mokėjimų, jie reikalingi neva tam, kad būtų sugrąžinti anksčiau pervesti pinigai. Yra keli atvejai, kai žmonės pasakė ir savo interneto banko prisijungimo duomenis. „Tada jau prisijungę prie to žmogaus sąskaitos sukčiai gali atlikti įvairias finansines operacijas. Žmonės vėl netenka pinigų, už juos nuperkamos kriptovaliutos“, – sakė jis.
Pigo perpus
Pastarosiomis dienomis vienos geriausiai žinomų kriptovaliutų – bitkoino – kursas smuko perpus. 2017 metų pabaigoje vieno bitkoino kaina buvo pašokusi iki beveik 20 tūkst. dolerių. Ketvirtadienio rytą Lietuvos laiku vieno bitkoino kaina Liuksemburgo „Bitstamp“ keitykloje siekė 11 114 dolerių. Bitkoino ir kitų kriptovaliutų vertė smigo praėjusią savaitę, kai Pietų Korėja pirmą kartą užsiminė apie galimybę šalyje uždaryti visas virtualiųjų monetų keityklas. Tačiau A. Šapola naujos sukčiavimo bangos su bitkoino pigimu nesieja.
„Sukčiai puikiai seka aplinką, mato, kas darosi pasaulyje, kokios yra tendencijos, pavyzdžiui, kriptovaliutų populiarumas, kainų kitimai. Jie tiesiog naudojasi žmonių noru savo pinigus padidinti“, – svarstė jis.
A. Šapola gyventojams patarė pirmiausia niekam ir jokiais būdais neatskleisti savo internetinės bankininkystės prisijungimų. „Be to, susigundžius kokiu nors pasiūlymu investuoti, susikurti paskyrą ar atskleisti savo asmeninę informaciją, tai daryti reikia labai atsargiai. Visada galima pasitikrinti, ar įmonė turi licenciją užsiimti ta veikla“, – sakė jis.
Lietuvos bankas skelbia sąrašą subjektų, neturinčių teisės Lietuvoje teikti investicinių paslaugų, tačiau jas siūlančių ir sudarančių galimybes prekiauti finansinėmis priemonėmis jų administruojamose interneto svetainėse.
