Kai apie daiktų internetą ir tolimą, miglotą ateitį bando pasakoti technologijų strategai ir vizionieriai, kurie nepasako nieko apibrėžto, nejučiomis gali apimti miegas. Keista, bet kai tą pradeda pasakoti į vartotojus ir produktus orientuotos kompanijos, jau sukūrusios atitinkamus produktus, miegai išlaksto ir pasidaro tikrai įdomu.
Kai apie daiktų internetą ir tolimą, miglotą ateitį bando pasakoti technologijų strategai ir vizionieriai, kurie nepasako nieko apibrėžto, nejučiomis gali apimti miegas. Keista, bet kai tą pradeda pasakoti į vartotojus ir produktus orientuotos kompanijos, jau sukūrusios atitinkamus produktus, miegai išlaksto ir pasidaro tikrai įdomu.
Neįprastas pristatymas
Paprastai technologijų parodose „Samsung“ tarsi iš automato paberia seriją naujų, per metus prigamintų produktų pristatymų – nuo skalbyklių ir šaldytuvų iki kompiuterių ir monitorių, tačiau šie metai buvo kiek kitokie. Taip, šaldytuvų buvo, Pietų Korėjos įmonės atstovai parodė ir keletą kitų naujų produktų, tačiau dėmesys buvo sukoncentruotas į visų įrenginių sujungimą ir vartojimo patirties tobulinimą. Į programinę įrangą, dirbtinį intelektą ir paslaugas. Ir tai – tik iš pirmo žvilgsnio neįdomu ir neapčiuopiama.
Bet kaip dažnai pasitaiko, kad nusiperkate kokį nors naują išmanesnį įrenginį, ir tada prasideda nesiliaujantis jo derinimas prie savo poreikių: susikurti paskyrą įrenginio gamintojo svetainėje arba prisijungti prie tos paskyros, prisijungti prie socialinių tinklų, prie visokių kitų naudojamų interneto paslaugų. Tikrai prisimenate visus vartotojo vardus ir slaptažodžius? O gal prašysite pagalbos kurį nors iš jų pakeičiant ir po to būsite priversti visuose senesniuose įrenginiuose iš naujo prisijungti prie tos paskyros su nauju slaptažodžiu?
Dar teks išmokti naujo aparato vartotojo sąsajos ypatumus, priprasti prie jo valdymo. Geriausiu atveju tai užtrunka kokį pusvalandį. Blogiausiu – šleivas ir kreivas naujo įrenginio veikimas dėl nesugebėjimo ar tingėjimo susitvarkyti taip ir lieka visiems laikams. Šios problemos sprendimas – dalis to, ką pasiūlė „Samsung“.
Įsivaizduokite, kaip tai bus ateityje: nusiperkate naują televizorių, prijungiate prie jo visus reikiamus laidus, tuomet iš savo išmaniojo telefono per specialią programėlę prisijungiate prie televizoriaus, paspaudžiate dar vieną mygtuką, minutė laukimo ir prašome – veikia absoliučiai viskas ir taip, kaip tikėjotės.
Prisijungta prie „Wi-Fi“ stotelės ir visų paskyrų, kurias turite bei apie kurias informacijos turi jūsų įrenginiai. O kad nereikėtų nuotolinio valdymo pultelyje ieškoti kokio nors konkretaus jums reikalingo mygtuko ir tuomet per televizoriaus meniu ieškoti kokio nors nustatymo, savo norus tiesiog ištarkite balsu – „Bixby“ skaitmeninis asistentas jus atpažins, išklausys, supras ir vykdys jūsų pageidavimus.
Kliūtis – galvoje
Aišku, taip būtų idealiame pasaulyje, kur „Bixby“ mokėtų lietuvių kalbą. Arba vartotojams lietuviams neatrodytų keista ne tik kalbėtis su savo kompiuteriais, telefonais, televizoriais ir net šaldytuvais ar skalbyklėmis, bet ir daryti tai anglų ar kuria nors kita „Bixby“ suprantama kalba. Kol kas sunku pasakyti, kiek peržengiamas yra šis psichologinis barjeras. Bet anglakalbiams tai yra tikrai naudingas funkcionalumas.
Kita vertus, visų įrenginių – ne tik kompiuterių ar išmaniųjų telefonų, bet ir televizorių, šaldytuvų, skalbyklių, durų skambučių bei spynų, siurblių-robotų, viryklių ir apskritai kone visko, ką galima rasti namie, valdymas balsu būnant netoli bent vieno iš jų – yra ganėtinai rimta motyvacija tą barjerą įveikti. Netgi automobilį, kuriame įdiegta „Harman“ elektronika (ši įmonė dabar priklauso „Samsung“) galima valdyti tokiu būdu. Visus namų technologinius įrenginius į vientisą ekosistemą padeda sujungti programėlė „Smart Things“, kuri leidžia naudoti televizorių kaip pagrindinį valdymo skydą. O kad programišiai nenuskriaustų, „Samsung“ ketina į visus savo „daiktų interneto“ įrenginius diegti ir „Knox“ kibernetinės apsaugos priemones.
Tai – ne fantastika ir ne nesąmonė
Ir jeigu vis dar manote, kad tai yra nesąmonė ir žmonės neturi tokių protingų aparatų, kad juos būtų galima jungti į kažkokias vientisas ekosistemas, tai atkreipkite dėmesį į tokį faktą: „Samsung“ pasižadėjo iki 2020 metų visus namams ir vartotojams skirtus technologinius gaminti su „daiktų interneto“ funkcionalumu.
Beveik neabejotina, kad pažadas bus įvykdytas, nes jau šiandien 90 proc. jų gaminių – apie milijardą per metus – yra su „daiktų interneto“ funkcionalumu. Kitaip tariant, jau po kelių metų, natūraliai keisdami savo buitinę techniką, turėsime pilnavertę daiktų interneto ekosistemą, kurioje telefono galėsime paklausti, kokių produktų esama šaldytuve, kad nuspręstume, ką gaminsime vakarienės arba ką reikėtų nusipirkti parduotuvėje, šaldytuvo galėsime paklausti, kokia yra numatyta dienotvarkė, o automobiliui pranešime, kad namie reikėtų įjungti termostatą.
Tiesa, kol kas sunku pasakyti, kaip šioje vietoje „Samsung“ įrenginiai bendraus su įranga, ant kurios yra kito gamintojo logotipas ir veikiausiai kitokia programinė įranga – juk suderinamumas be ribų būtų kur kas patrauklesnė perspektyva, nei priverstinis prisirišimas prie vieno gamintojo. „Smart Things“ daiktų interneto sujungimo ir valdymo platforma pradės veikti jau šį pavasarį.
