Po ilgo mindžikavimo vietoje ir mėtymosi tarp skirtingų vizijų, galutinį žodį kaip turėtų atrodyti ateities universitetų tinklas taria ne Vyriausybė, o Seimas. Atmetus ministrės Jurgitos Petrauskienės iniciatyvas, nuspręsta kliautis Švietimo ir mokslo komitete gimusiu reformos planu, pagal kurį pirmiausiai turėtų būti apjungiami Lietuvos edukologijos, Vytauto Didžiojo ir Aleksandro Stulginskio universitetai.
Po ilgo mindžikavimo vietoje ir mėtymosi tarp skirtingų vizijų, galutinį žodį kaip turėtų atrodyti ateities universitetų tinklas taria ne Vyriausybė, o Seimas. Atmetus ministrės Jurgitos Petrauskienės iniciatyvas, nuspręsta kliautis Švietimo ir mokslo komitete gimusiu reformos planu, pagal kurį pirmiausiai turėtų būti apjungiami Lietuvos edukologijos, Vytauto Didžiojo ir Aleksandro Stulginskio universitetai. Šį siūlymą, trečiadienį dar kartą svarsto komiteto nariai, o penktadienį jis bus vėl pristatytas Seimo plenariniame posėdyje.
© Edvard Blaževič
Skiriasi kardinaliai
Reformuoti šalies universitetų tinklą verčia kasmet mažėjantis studentų skaičius. Kartu, norima sukurti bent vieną universitetą, kuris patektų į pasaulio stipriausiųjų gretas. Tačiau vizijos kaip tai padaryti skiriasi.
Pagal Švietimo ir mokslo komiteto siūlymą prie VDU būtų prijungti skirtingų krypčių universitetai. Aleksandro Stulginskio universitetas ruošia technologijų krypties specialistus, daugelis studijų programų yra orientuotos į su žemės ūkiu susijusias veiklos sritis. Tuo tarpu likę du universitetai didžiausią dėmesį skiria humanitarinėms ir socialinių mokslų kryptims.
Parlamentaras Andrius Kubilius teigia abejojantis, ar šių universitetų sujungimas kilstelės mokslinių tyrimų ir studijų programų kokybę. „Jungiant tris silpstančius universitetus, nematau kad čia atsirastų kokia nauja kokybė. Čia toks yra jų gelbėjimosi variantas, bet jis nėra ilgalaikis. (...) Man visiškai nesuprantama, kodėl techninio pobūdžio universitetą, kad ir pasiligojusį kaip A. Stulginskio, (...) kodėl jį reikia jungti su VDU, o ne pavyzdžiui su KTU“, – svarsto parlamentaras. Pasak jo, sujungus technologinės pakraipos universitetus, Kaune galėtų atsirasti pagrindas pasaulinio lygio aukštajai mokyklai.
Tačiau su tokia nuomone linkęs nesutikti VDU rektorius Juozas Augutis: „Tikrai tinkamas ir pats tinkamiausias siūlymas atsižvelgiant į eilę parametrų: bendruomenių nuomonę, programų persidengimą ir galimybes kitiems jas papildyti. Nereikia galvoti, kad jungtis gali tik du visiškai vienodi universitetai. (...) Dabartinė tendencija universitetuose – tarpdiscipliniškumas. Tarp įvairių disciplinų ieškoti sinergijų.“
Todėl, anot universiteto vadovo, toks sprendimas „neturi lygių Lietuvoje“. Jis taip pat pabrėžia, jog bendravimas ir bendradarbiavimas tarp šių universitetų vyksta jau kelis metus, tad jungimo planas nėra primestas.
Silpstančių gelbėjimas
Jungiamus universitetus sieja akivaizdus bruožas – kasmet norinčių studijuoti šiose aukštosiose mokyklose vis mažiau. Stojančių į bakalauro studijas skaičius per metus VDU sumažėjo beveik 20 proc., o LEU bei A. Stulginskio universitetuose mokytis norą išreiškė net 50 proc. mažiau jaunų žmonių.
Stipriausias pozicijas jungiamų universitetų triadoje užima VDU, todėl kyla grėsmė, jog prijungti silpnesni padaliniai gali smukdyti šio universiteto veiklos kokybę.
VDU rektorius J. Augutis universitetų apjungime įžvelgia teigiamų pokyčių galimybę. Anot jo, prijungus LEU prie VDU, bus įkurta Švietimo akademija, kartu turėtų smarkiai išaugti čia organizuosimų edukologijos studijų programų kokybė, pagerės mokytojų rengimas.
Tačiau A. Kubilius šioje situacijoje įžvelgia tik trumpalaikės išeities paieškas. „Galbūt VDU galvoja, kad prisiglaus LEU su turtu tokiu dideliu, tai jiems padės tvirčiau finansiškai pasijusti, bet tai bus tik trumpalaikis sprendimas“, – teigia konservatorius. Todėl anot jo, Vyriausybei derėtų perimti LEU valdomą turtą sostinės Žvėryno rajone ir taip užkirsti kelią spekuliacijoms, jog universitetų tinklas pertvarkomas remiantis finansiniais motyvais.
A. Kubiliui nerimą kelia ir Seime itin greitai „stumiamas“ reorganizacijos plano svarstymas: „Yra labai skubama, nors nėra jokių ekspertinių vertinimų, naudos analizės, pasekmių įvertinimo, nieko nėra. Yra tiktai universitetų tarybų sprendimai.“
Likviduoti nesiryš?
Smūgį norui studijuoti su švietimu susijusiose studijų programose, kurių gausu LEU, gali suduoti rudenį paskelbtos ekspertų išvados apie šio universiteto veiklą. Gruodžio viduryje tarptautinė ekspertų grupė neigiamai įvertino dvi iš keturių universiteto vykdomos veiklos sričių, todėl Studijų ir kokybės vertinimo centras priėmė sprendimą visą LEU veiklą vertinti neigiamai. Tokio vertinimo universitetas sulaukė jau antrą kartą.
Tai reiškia, jog universitetas susiduria su grėsme, jog studentų mokymo procesas gali būti nutrauktas. Vis tik, susijungus universitetams, LEU galėtų naudotis VDU turimu studijų organizavimo leidimu.
Tačiau panašu, jog universiteto likvidavimui gali pristigti politinės valios. Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė pradžioje aktyviai dalyvavusi diskusijose dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos nesulaukė palaikymo iš premjero Sauliaus Skvernelio ir iniciatyvą į savo rankas perėmė „valstietis“ E. Jovaiša. Seimo Švietimo ir mokslo komitetui vadovaujantis parlamentaras iki tapdamas įstatymų leidėju ilgą laiką užėmė įvairias pozicijas LEU administracijoje, čia dėstė ir vykdė mokslinę veiklą.
