Elektros energijos gamyba iš vėjo dar palyginti neseniai buvo vadinama nišine technologija. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį vėjo energetika tapo reikšmingu pramonės sektoriumi, aprūpinančiu Europą švaria elektros energija už konkurencingą kainą.
Elektros energijos gamyba iš vėjo dar palyginti neseniai buvo vadinama nišine technologija. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį vėjo energetika tapo reikšmingu pramonės sektoriumi, aprūpinančiu Europą švaria elektros energija už konkurencingą kainą.
Asociacijos „Wind Europe“ duomenimis, net 11 iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių, tarp kurių – ir Lietuva, vėjo elektrinės pagamina daugiau kaip dešimtadalį joms reikalingos elektros energijos. Daugiausia elektros iš vėjo pagaminama Danijoje (apie 40 proc. šalies poreikio), Airijoje (27 proc.) ir Portugalijoje (25 proc.). Kokios tendencijos ir procesai dabar stebimi šiose šalyse, sparčiai vystančiose vėjo energetiką? Apie tai pasakoja Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.
Danija: vėjas jau gamina 40 proc. reikalingos elektros
Šiandien bendra Danijos sausumoje ir jūroje instaliuota vėjo elektrinių galia viršija 5 tūkst. MW. Vėjo jėgainių parkai jau sugeneruoja virš 40 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Šio tikslo link Danija ėjo net tris dešimtmečius, tačiau jį pasiekusi sustoti neketina – planuojama, kad iki 2020-ųjų vėjas gamins net 50 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
Danai jau spėjo įsitikinti, kad vėjas – tinkamiausias būdas elektros energijai gaminti. Palankiomis dienomis vėjo gūsiai būna tokie stiprūs, kad vėjo jėgainės sukasi itin sparčiai, o elektros energijos gamybos apimtys net viršija jos paklausą šalyje.
Airija: didžiausio šalyje vėjo jėgainių parko startas
Airijos sausumoje ir jūroje instaliuota vėjo elektrinių galia artėja prie 3 tūkst. MW. Jų gaminama elektros energija patenkina jau beveik 30 proc. visos šalies poreikių.
Be to, visai neseniai paskelbta, kad komercinę veiklą po trejus metus trukusių statybų Airijoje pradėjo šalyje didžiausias – Galway – vėjo jėgainių parkas. Šio parko pajėgumai siekia 169 MW. Tikimasi, šis vėjo jėgainių parkas sugeneruos tiek elektros energijos, kiek jos reikia daugiau nei 144 tūkst. Airijos namų ūkių. Naujasis vėjo jėgainių parkas leis išvengti apie 200 tūkst. tonų CO2 emisijų per metus.
Portugalija: Vyriausybės planuose – 7500 darbo vietų
Bendra Portugalijoje instaliuotų vėjo jėgainių galia, taip pat kaip ir Danijoje, yra perkopusi 5 tūkst. MW. Jos prisuka maždaug ketvirtadalį šaliai reikalingos elektros energijos.
Portugalijos vyriausybė neseniai patvirtino strategiją, kurioje numatomas atsinaujinančios energetikos projektų vystymas vandenyne, išnaudojant vėjo potencialą. Dokumente numatoma, kad tokiu būdu būtų galima pagaminti apie 25 proc. per metus šaliai reikalingos elektros energijos. Skaičiuojama, kad per kelerius metus, iki 2020-ųjų, vandenyne vystomi atsinaujinančios energetikos projektai pritrauks 254 mln. eurų investicijų, bus sukurta 280 mln. eurų pridėtinės vertės ekonomikai, o susijusios prekybos apimtys pasieks 119 mln. eurų. Taip pat bus sukurta 1,5 tūkst. darbo vietų. Planuojama, kad iki 2030 m. jūrinės energetikos investicijos viršys milijardą eurų ir iš viso bus sukurta 7,5 tūkst. darbo vietų.
Lietuva: kaip atrodome Europos šalių kontekste?
Lietuvoje kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis iš viso instaliuota daugiau kaip 500 MW galios elektrinių. Nors, palyginti su kitomis šalimis, tai gali atrodyti nedaug, vėjas jau yra tapęs didžiausiu energijos šaltiniu mūsų šalyje – vėjo jėgainės prisuka 10 proc. Lietuvai reikalingos arba beveik 30 proc. šalyje pagaminamos elektros energijos.
Tolesnei vėjo energetikos plėtrai šalyje bus reikšminga naujoji Nacionalinė energetikos strategija, kurios svarstymai iš Vyriausybės jau persikėlė į Seimą. Šiame dokumente pirmą kartą mūsų šalies istorijoje iškeltas tikslas ateityje iš atsinaujinančių šaltinių gaminti 80 proc. reikalingos elektros ir šilumos. Dokumente siūloma, kad jau 2020 m. elektros gamyba iš vėjo ūgtelėtų iki 2100 GWh, o 2030 m. – iki 3500 GWh.
