Monopolijos kenkia ekonomikai ir ypač vartotojams. Jos gali reguliuoti kainas, neleidžia rinkoje įsitvirtinti naujiems žaidėjams, iš esmės griauna jaunų žmonių svajones apie didelius verslus ir randa būdų išlošti iš kiekvieno ėjimo. „Amazon“ jau yra įkišusi rankas į daugelį prekybos sričių ir kontroliuoja didžiulę rinkos dalį. Kada ateis laikas, kai pripažinsime, kad tai – monopolija ir nuo jos kenčiame visi?
Monopolijos kenkia ekonomikai ir ypač vartotojams. Jos gali reguliuoti kainas, neleidžia rinkoje įsitvirtinti naujiems žaidėjams, iš esmės griauna jaunų žmonių svajones apie didelius verslus ir randa būdų išlošti iš kiekvieno ėjimo. „Amazon“ jau yra įkišusi rankas į daugelį prekybos sričių ir kontroliuoja didžiulę rinkos dalį. Kada ateis laikas, kai pripažinsime, kad tai – monopolija ir nuo jos kenčiame visi? „Amazon“ kadaise pradėjo nuo knygų, o dabar valdo svarbiausią internetinės prekybos platformą
© „SounderBruce“ (CC BY-SA 2.0) / commons.wikimedia.org
Monopolija nebūtinai turi būti vienintelė kompanija rinkoje, tačiau ji turi būti taip dominuojanti, kad be jos tas rinkos segmentas būtų praktiškai neįsivaizduojamas. 2016 metais „Amazon“ kompanijai priklausė net 43 % visos prekybos internete. Kompanijos pelnas interente šešis kartus aplenkė tokias rinkos galiūnes kaip „Walmart“, „Target“, „Best Buy“, „Nordstrom“, „Home Depot“, „Macy's“, „Kohl's“ ir „Costco“ kartu sudėjus. „Amazon“ priklauso daugybė prekinių ženklų, o pati kompanija vertinama net 560 milijardų dolerių.
Monopolinis elgesys taip pat yra matomas. „Amazon“ naudojasi savo dominuojančia padėtimi iš esmės gniuždydama knygų leidėjus. Nuo knygų ši kompanija ir pradėjo, tačiau dabar autoriai ir leidėjai sutinka, kad „Amazon“ parduodami leidiniai beveik nebeneša pelno. Visgi, jų išimti iš šios platformos negalima, nes taip jie iš esmės dings ir iš apyvartos. „Amazon“ ne tik susišluoja didžiulę pardavimų dalį, bet ir kontroliuoja platformą, kuria naudojasi absoliuti dauguma gamintojų ir pardavėjų. Derėtis su „Amazon“ yra beveik neįmanoma, nes prekės yra pakeičiamos, o štai platformą – ne.
Ekonomistė Lina Khan teigia, kad „Amazon“ jau teisinga vadinti naujos kartos skaitmeninės ekonomikos monopolija. Galbūt toks pavadinimas atrodo neteisingai, tačiau kompanijos elgesys ir didžiausios platformos kontrolė primena XIX amžiaus JAV geležinkelių kompanijas, kurios nuspręsdavo, kurios žemės ūkio ir gamtinių resursų kompanijos pateks į rinką, o kurios – ne.
Visgi, egzistuoja ir priešinga nuomonė. „Amazon“ nebūtinai yra monopolija. Monopolijos tikslas yra pelną didinti keliant kainas. Tuo tarpu amerikiečiai renkasi „Amazon“ ne dėl to, kad tai yra vienintelis pardavėjas internete, o todėl, kad portalas siūlo geriausias kainas. „Amazon“ taip pat dar negali iš rinkos išstumti kitų didžiųjų žaidėjų, net jei norėtų. Taip pat nėra įrodymų, kad kompanija naudotų nelegalią taktiką konkurentams naikinti – įstatymai nedraudžia korporacijoms augti tiek, kiek tik jos gali.
Visgi, jei „Amazon“ ir toliau augs tokiais tempais, greitai gali pasikartoti Kinijos scenarijus, kur iš esmės dominuoja dvi kompanijos – „Alibaba“ ir „Tencent“. Jau po trijų metų 90 % kinų žinių, duomenų debesyje ir finansinių operacijų priklausys šioms kompanijoms. „Amazon“ iki tokio dominavimo JAV dar toli, tačiau svarbiausios platformos valdymas nepalieka daug prošvaisčių kitoms kompanijoms prasimušti nesinaudojant „Amazon“ paslaugomis.
