Savaeigės transporto priemonės ir pažangioji robotika, 3D spausdintuvai ir besikeičiantys
produktai, gebantys reaguoti į aplinkos pokyčius (4D technologijos), naujosios medžiagos ir
daiktų internetas – tai terminai, reiškiniai ir procesai, siejami su pasaulinę ekonomiką bei
kasdienius žmonių gyvenimus sparčiai keičiančia ketvirtąja pramonės revoliucija. 
Savaeigės transporto priemonės ir pažangioji robotika, 3D spausdintuvai ir besikeičiantys produktai, gebantys reaguoti į aplinkos pokyčius (4D technologijos), naujosios medžiagos ir daiktų internetas – tai terminai, reiškiniai ir procesai, siejami su pasaulinę ekonomiką bei kasdienius žmonių gyvenimus sparčiai keičiančia ketvirtąja pramonės revoliucija.
Pasaulio ekonomikos forumo steigėjas, KTU garbės daktaru Klausas Schwabas knygoje „The Fourth Industrial Revolution“ teigia, kad nėra srities, kurios nepalies ši revoliucija.
„Keičiantis pramonei, turi keistis ir darbuotojai“, – įsitikinęs knygos leidybą lietuvių kalba inicijavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, kuris lapkričio 27 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakultete skaitys atvirą paskaitą apie darbuotojų laukiančius pokyčius ir ateities profesionalams būtinas kompetencijas.
– Į jūsų paskaitą daugiausia kviečiami studentai, kodėl apie artėjančią pramonės revoliuciją norite kalbėti su jais?, – paklausėme R. Dargio.
– Mokiniai ir studentai turi puikias sąlygas patenkinti savo žinių alkį, kaupti kompetencijas, kurios jiems bus reikalingos ateityje. Studijų metu šį laiką reikia išnaudoti maksimaliai. Tačiau reikia žinoti, kokių kompetencijų reikės ir į jas susitelkti. Tad planuoju daugiau papasakoti apie pokyčius rinkoje, ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius.
– Kaip ši pramonės revoliucija palies nekilnojamojo turto ir statybų rinką?
– Galbūt patys to nepastebime, bet statybų rinką jau palietė naujosios technologijos. Ketvirtoji pramonės revoliucija, kuri dar vadinama daiktų internetu, jau nebėra ateitis. Jau šiandien mūsų išmanieji namai ženkliai „lankstesni“. Jie taupo energiją atsižvelgdami į paros metą ir tai, yra žmogus namuose ar ne. Išmaniųjų telefonų pagalba mes jau dabar galime valdyti sistemas, kurios yra įdiegtos mūsų namuose. Nuo šildymo iki žaliuzių ar kitų daiktų. Šios galimybės jau numatomos planavimo etape ar architektų vizijose. Keičiasi ir pati statybos pramonė, joje vyksta modernizacija, vis daugiau gamybos etapų yra valdomi programų. Visa tai vyksta ir Lietuvoje.
– Kokius didžiausius iššūkius išskirtumėte?
– Ketvirtoji pramonės revoliucija daro didžiulį poveikį visuomenei, valstybei, pasaulio vystymuisi. Tai palies mus kiekvieną be išimties: švietimo ir sveikatos priežiūros sistemas, darbo, bendravimo, saviraiškos, informacijos gavimo įpročius, gyvenimo įpročius ir keliavimo būdą. Didžiausias iššūkis – neprognozuojami pokyčiai savo apimtimi ir sudėtingumu.
Skaičiuojama, kad 2020 m. prie interneto bus prijungta 34 mlrd. įrenginių, kai 2015 m. jų buvo apie 10 mlrd. Įvairūs davikliai, matuokliai padės tiek žemės ūkyje, tiek statybų, sveikatos apsaugos ar kitoje srityje. Jų surinkti ir išanalizuoti duomenys pasitarnaus efektyvesniam ir saugesniam darbui.
– Kaip tinkamai pasiruošti verslui ir kokių įgūdžių turinčių darbuotojų reikės įmonėms?
– Pirmiausia, įmonėms būtina investuoti ne tik į technologijas, bet ir į darbuotojus. Jų žinių gilinimą, kūrybingumo ir papildomų kompetencijų ugdymą. Visgi didelė dalis darbų bus automatizuoti ar atliekami pasitelkus technologines inovacijas. Reikės mažiau darbo jėgos, skaičiuojama, kad jų poreikis gali sumažėti netoli 60 proc., bet reikės daugiau darbuotojų kūrybinėms ir socialinėms užduotims atlikti. Kompleksinių problemų sprendimas, socialiniai ir sisteminiai įgūdžiai, gebėjimas prisitaikyti ir nuolat mokytis naujų įgūdžių bus esminiai ateityje.
– Kaip kiekvienas žmogus gali pasiruošti pokyčiams?
– Žmonės be darbo tikrai neliks. Bet reikia susitaikyti, kad norint atitikti rinkos lūkesčius, teks savo kompetenciją pakelti į naują lygį ar išvis įgauti naujų žinių. Pavyzdžiui, Vokietijos automobilių pramonėje daugiau nei trečdalis inžinierių yra IT specialistai.
Per artimiausius keletą metų, pasak Pasaulio ekonominio forumo prognozių, pasikeis apie trečdalis kompetencijų, kurios dabar įvardijamos kaip svarbiausios. Bazinius gebėjimus keis sudėtingesni (angl. complex) įgūdžiai: kūrybiškumas, analitinis mąstymas, problemų sprendimas. Nuo šių įgūdžių priklausys ir valstybės ekonomikos konkurencingumas. Tad itin svarbu, kad studentai tai suprastų ir savo energiją nukreiptų ne tik į techninių žinių ugdymą.
