Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikai kartu su Šveicarijos fizikais patobulino savo anksčiau tarptautinės sėkmės sulaukusį išradimą – medžiagą, skirtą naujos kartos saulės elementams gaminti. Naujasis išradimas ypatingas tuo, kad pačią medžiagą galima pagaminti greičiau, todėl ji bus pigesnė, tačiau jos efektyvumas išliks toks pats aukštas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikai kartu su Šveicarijos fizikais patobulino savo anksčiau tarptautinės sėkmės sulaukusį išradimą – medžiagą, skirtą naujos kartos saulės elementams gaminti. Naujasis išradimas ypatingas tuo, kad pačią medžiagą galima pagaminti greičiau, todėl ji bus pigesnė, tačiau jos efektyvumas išliks toks pats aukštas.
Pritaikius išradimą, net ir tokioms šalims kaip Lietuva, kuri negali pasigirti saulėtais orais, Saulės energijos panaudojimas taptų kur kas patrauklesnis dėl kainos ir kokybės santykio.
Naujoji medžiaga – paprastesnė ir pigesnė
Profesorius dr. Vytautas Getautis su mokslininkų komanda kryptingai ilgus metus dirba siekdamas tobulinti priemones, kad žmonės galėtų „pasikinkyti“ Saulės energiją kuo pigiau ir efektyviau.
„Saulės energijos potencialas šiuo metu nepakankamai išnaudojamas – vos per dieną Žemę pasiekia tiek energijos iš Saulės, kiek žmonėms užtektų ištisus metus. Taigi, nors Saulė kol kas laikoma tik alternatyviu šaltiniu, ji galėtų tapti reikšminga atsvara kovojant su klimato pokyčiais“, – sako V. Getautis.
Praėjusiais metais KTU mokslininkai paskelbė apie naują medžiagą saulės elementams gaminti, o išradimo patentą pardavė vienai Japonijos kompanijai. Jau tuomet šios medžiagos efektyvumas buvo itin aukštas, o už analogą ji buvo net 7–8 kartus pigesnė. Per metus mokslininkai toliau tobulino medžiagą, kol sukūrė dar paprastesnę ir pigesnę.
„Kainai reikšmingos įtakos turi pats gamybos procesas. Anksčiau mūsų išrastai medžiagai pagaminti reikėjo dviejų pakopų reakcijų, o iki tol naudotam analogui – net 5 žingsnių. Tuo tarpu dabar pristatoma naujoji medžiaga pagaminama vos per 1 žingsnį, taigi, kaštai sumažėja iki minimumo“, – pasakoja Cheminės technologijos fakulteto profesorius V. Getautis.
Jau žinojo, kad reikės apsaugoti
Anksčiau sukurta medžiaga tapo pirmuoju KTU Europos mastu registruotu patentu, kuris buvo pritaikytas versle. Vadovaudamiesi savo patirtimi, mokslininkai net nekėlė klausimų, kad ir naująjį išradimą būtina apsaugoti.
„Patentai kainuoja nemažai, tačiau universitetas pilnai šiuo klausimu pasirūpina. Žinoma, tiek mes, išradimo kūrėjai, tiek universitetas, investavęs į intelektinės nuosavybės apsaugojimą, laimėsime tik tuo atveju, jeigu kas nors mūsų kurtą produktą nuspręs komercializuoti“, – teigia V. Getautis.
KTU ir Šveicarijos mokslininkų sukurtos medžiagos pritaikymas gali būti labai platus, todėl jos patentavimas yra pakankamai sudėtingas. Advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ patentų grupės vadovas dr. Jacekas Antulis pabrėžia, kad tais atvejais, kai nauja medžiaga gali būti plačiai pritaikyta ir sukelti revoliuciją skirtinguose mokslo bei verslo segmentuose, pirmiausia svarbu kuo skubiau patentuoti pačią medžiagą ir jos gamybos būdą.
„Atlikus patentavimo procedūrą, net jei ir kitų segmentų atstovai bandytų patentuoti naują tos medžiagos pritaikymą ar panaudojimą, jiems reikėtų įsigyti licenciją iš pareiškėjo, turinčio teises į pačią medžiagą. Žinoma, pravartu būtų patentuoti ir tos medžiagos pritaikymus, tačiau dažnai iš anksto būna sunku numatyti, kur ir kaip konkrečiai ji gali būti panaudota“, – sako dr. J. Antulis.
Gali būti išplatinta visame pasaulyje
Nors KTU dar laukia ekspertų nuomonės iš Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos, Lietuvoje patentas naujai sukurtai medžiagai jau yra išduotas, ją planuojama pristatyti prestižinėse tarptautinėse konferencijose.
Pasak dr. J. Antulio, tokio tipo išradimai vadinami kertiniais, nes jų pagrindu gali būti sukurti visiškai nauji produktai, atrasti nauji taikymai, gali vystytis naujos technologijos, atsirasti poreikis vystyti naujus fundamentinius tyrimus, įgalinančius geriau ir giliau suprasti visatos galimybių kelius.
„Kertinių patentų nereikia skubėti parduoti, juos geriau licencijuoti, nes pačioje pradžioje beveik neįmanoma nustatyti tikrosios išradimo vertės, ją geriau paskaičiuoti iteracijos būdu laikui bėgant. Taip pat patartina kuo anksčiau atlikti detalesnę rinkodaros analizę“, – sako dr. J. Antulis.
Pastaraisiais metais dėl taikomų naujų išradimų saulės jėgainių, kuriuose naudojami organiniai puslaidininkiai, našumas sparčiai didėja – jei anksčiau efektyvumas siekdavo vos 3–4 proc., dabar galima kalbėti apie daugiau nei 20 proc. Be to, mažėja savikaina, todėl kartu tokia elektros energija pinga.
Išradėjai tikisi, kad patento licenciją įsigijusi įmonė pritaikys medžiagą naujos kartos saulės elementų gamybai, o pastarieji ateityje bus platinami visame pasaulyje, ir prisidės toliau skatinant saulės energetikos vystymą.
