Laikais, kai vis daugiau pinigų reikalauja socialinės atskirties mažimas, gali pasirodyti, kad kitos sritys valstybėje yra užmirštamos. Viena tokių galima laikyti atsinaujinančią energetiką, kurios plėtotojai iš valstybės negauna tiesioginės paramos.
Laikais, kai vis daugiau pinigų reikalauja socialinės atskirties mažimas, gali pasirodyti, kad kitos sritys valstybėje yra užmirštamos. Viena tokių galima laikyti atsinaujinančią energetiką, kurios plėtotojai iš valstybės negauna tiesioginės paramos.
Pinigais neskatina
Prieš daugiau nei penkerius metus Lietuvoje galiojęs padidintas saulės elektros energijos supirkimo tarifas šalyje pradėjo saulės jėgainių bumą. Per kelis metus jėgainių buvo įrengta tiek, kad valdžia nusprendė šį dirbtinai pakeltą tarifą sumažinti. Nuo tada saulės jėgainių plėtra sulėtėjo, o atsinaujinančios energetikos vystytojai iš valstybės negauna jokios tiesioginės paramos. Gali atrodyti, kad valstybė užmiršo žaliosios energetikos plėtotojus, tačiau Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virginijus Poderys sako, jog dabar atsinaujinančios energetikos plėtrą reikia skatinti kitais būdais.
© DELFI / Rafael Achmedov
„Valstybės rolė turi būti ne tiek dalinti pinigus, kiek užtikrinti sąlygas, kad elektros gamintojai galėtų prie tinklo prisijungti normaliomis sąlygomis. Mano nuomone, piniginė parama neturėtų būti pagrindinis skatinimo būdas“, – sako V. Poderys. Jo nuomone, dabar svarbiausia užtikrinti teisinę aplinką, kuri nesukeltų jokių nesklandumų norintiems vystyti žaliąją energetiką. Būtent į tai ir yra kreipiamas didžiausias dėmesys. „Gamintojai nieko neprašo, jie tik nori energijos pasaugojimo normaliomis sąlygomis“, – teigia V. Poderys.
Inovacijų plėtra
V. Poderys pasakoja, kad žalioji energetika iš prabangos virsta pagrindiniu energijos šaltiniu. Vėjo, saulės ir biokuro jėgainėse pagaminta elektra pinga. Prognozuojama, kad priklausomai nuo šalies geografinės padėties, po 5–7 metų ši energija rinkoje galės lygiomis galimybėmis konkuruoti su energija, kuri išgaunama deginant iškastinį kurą. Dabar ne tik pinga fotovoltiniai elementai, reikalingi energijai iš saulės gauti. Atsiranda naujų inžinerinių sprendimų, leidžiančių tokius elementus panaudoti buityje.
„Be to, dabar pasaulyje pinga elektros kaupimo priemonės. Akumuliatoriai ir baterijos. Jos padeda išvengti saulės ir vėjo gaminamos energijos pertrūkių. Žinom gi, kad vėjas tai pučia, tai nepučia, saulė tai šviečia, tai ne. Su baterijomis, kurios pakraunamos, kai yra energijos perteklius, saulės ir vėjo energetika taps dar labiau konkurencinga“, – aiškina V. Poderys.
Vis dėlto, Seimo narys, Žaliųjų sąjungos lyderis Linas Balsys laikosi šiek tiek kitokios nuomonės. Jis pasakoja, kad dabartinis elektros energijos pasaugojimo tarifas yra nepagrįstai per didelis, dėl to jis šiek tiek pristabdo saulės jėgainių plėtrą.
„Aš atsinaujinančios energetikos plėtrą vertinu kaip nepakankamą, nors progresas šioks toks yra, bet vis tik nepakankamas. Kaina už pasaugojimą turėtų būti mažesnė. Tada atsirastų interesas kiekvienam namui, kiekvienam daugiabučiui, bendrijoms stimulas statytis ant namų saulės jėgaines“, – sako L. Balsys. Jis pasakoja, kad Lietuvoje plėtoti žaliąją energetiką ne tik perspektyvu, bet ir pelninga. Vis dėlto, tam reikia pritraukti investuotojus, o galbūt paremti paprastus žmones, kurie statosi saulės ir vėjo jėgaines savo reikmėms.
Padės pasiekti nepriklausomybę
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte numatyta, kad 2050-aisiais metais visas elektros poreikis būtų patenkinamas Lietuvoje pagaminta elektra. Šį tikslą pasiekti padės atsinaujinančios energetikos plėtra. Tame pačiame projekte numatyta, kad 2050-aisiais visa Lietuvoje suvartojama elektra turėtų būti pagaminta iš atsinaujinančių išteklių.
Jau dabar Lietuvoje instaliuota atsinaujinančius energetikos išteklius vartojančių jėgainių galia viršija 2020-iesiems metams nustatytą planą, vis dėlto Seimo narys, Žaliųjų sąjungos pirmininkas L. Balsys mano, kad žaliosios energetikos plėtra galėtų būti ir greitesnė.
„Dabar mes turim energetinę nepriklausomybę ir dėl dujų terminalo, ir dėl jungčių su Švedija, su Lenkija. Bet tikra energetinė nepriklausomybė yra tada, kai galima išgyventi be nieko, tai yra tada, kai išgyveni iš savęs. Kol kas Lietuvoje to nėra, bet valstybės politika turėtų būti nukreipta būtent į tai“, – sako jis.
Jo nuomone, Lietuvos elektros gamybos potencialas yra dvigubai didesnis nei dabartinis šalies vartojimas. Lietuvos geografinė pozicija labai dėkinga, nes čia galima efektyviai plėtoti tiek vėjo, tiek saulės energetiką.
„Energetinę nepriklausomybę turėsime tada, kai kiekvienas žmogus galės pats apsirūpinti elektra. Žalioji energetika yra vienintelis kelias, kuris padės tapti mums energetiškai nepriklausomiems. Energetinė nepriklausomybė, kaip žinia, yra vienas iš Lietuvos valstybės strateginių tikslų“, – sako L. Balsys.
Jo nuomone, šį tikslą galima pasiekti greičiau nei 2050-aisiais. Tam reikia kelių dalykų – subsidijų atsinaujinančios energetikos vystytojams, mažesnio tarifo už perteklinės energijos pasaugojimą ir investicijų pritraukimo.
„Subsidijuojant atsinaujinančios energetikos gamintojus, jų atsirastų daugiau, o mažesnis mokestis už perteklinės energijos pasaugojimą paskatintų žmones įsirengti saulės jėgaines. Vėjo energetika plėtojasi gerai, tačiau jau baigiam išnaudoti kvotą. Reikėtų patobulinti įstatymą taip, kad būtų galimą ją vystyti jūroje, o tada pritraukti investuotojų“, – mano L. Balsys.
