Japonija pirmauja visame pasaulyje tiek pagal vyrų, tiek pagal moterų gyvenimo trukmę. Tačiau su ilgesne gyvenimo trukme ilgėja ir skaičius metų, kuriuos statistinis japonas praleidžia sunkiai sirgdamas. Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ „Tanita“ korporacijos vadovas Yuki Yonai ir Tokijo universiteto atstovė Kanako Shinohara dalinosi šalies strategija, kaip technologijų dėka ne tik prailginti vidutinę gyvenimo trukmę iki 100 metų, bet ir radikaliai sumažinant senatvės ligų skaičių. 
Japonija pirmauja visame pasaulyje tiek pagal vyrų, tiek pagal moterų gyvenimo trukmę. Tačiau su ilgesne gyvenimo trukme ilgėja ir skaičius metų, kuriuos statistinis japonas praleidžia sunkiai sirgdamas. Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ „Tanita“ korporacijos vadovas Yuki Yonai ir Tokijo universiteto atstovė Kanako Shinohara dalinosi šalies strategija, kaip technologijų dėka ne tik prailginti vidutinę gyvenimo trukmę iki 100 metų, bet ir radikaliai sumažinant senatvės ligų skaičių.
Ilgaamžiškumas pamažu tampa problema
Sveikatos apsaugos technologijos kuriančios korporacijos „Tanita“ vadovas Y. Yonai savo paskaitoje teigia, jog tarp ilgiausią gyvenimo trukmę turinčių šalių Japonija yra kiekvienais metais, o šiųmetiniai jos vidurkiai – 84 metai vyrų tarpe ir 87 metai moterų tarpe – yra geriausi pasaulyje. Tačiau kol kas šiuo pasiekimu didžiuotis nereikėtų, nes šiandien laikomasi tik kiekybinio, bet ne kokybinio gyvenimo kriterijaus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Jei pažvelgsime į paskutinę išsamią analizę, tai vyrai Japonijoje vidutiniškai 9,13 gyvenimo metų praleidžia būdami sunkios fizinės būklės ar sirgdami, tuo tarpu moterys – net 12,68 metų. Tai reiškia, jog moterys praleidžia maždaug 15 paskutinių gyvenimo procentų sunkiai galėdamos pakilti iš lovos. Visos Japonijos siekis dabar – ne tik ilginti būtent sveiko gyvenimo trukmę“, – aiškina Y. Yonai.
Prognozuojama, jog jau 2025-aisiais pensijos ir sveikatos apsaugos išlaidos kainuos valstybei 104,4 trilijono jenų – tai yra vos penkiais trilijonais mažiau nei visas 2012-ųjų šalies socialinės apsaugos biudžetas. Tuo tarpu ateityje prognozuojama dar niūresnė situacija – 2060-aisiais Japonijoje 65 m. ir vyresni žmonės sudarys maždaug 40 proc. visos populiacijos.
„Kol kas sveikatos apsauga laikosi todėl, jog kiekvienas žmogus turi sveikatos draudimą, priklausantį nuo savo darbovietės ir darbo pobūdžio – labai panašiai, kaip „Obamacare“ JAV. Visa šalis moka už sveikatą, tačiau brangiausiai jai kainuoja senesni nei 70 metų žmonės su sunkiomis sveikatos būklėmis ir norint sistemą palaikyti būtina rūpintis ne vien ligų gydymų, bet jų prevencija“, – teigia Y. Yonai.
Tikslas – savo sveikata gebantis pasirūpinti senjoras
Tokijo universiteto specialistė K. Shinohara teigia, jog visos Japonijos mastu bandoma įdiegti sveikatos apsaugos technologijas, kurios leistų sutrikimus užfiksuoti prieš jiems virstant rimtomis problemomis ir taip išgelbėti žmones nuo ilgų sunkios ligos metų.
Tam vystoma didžiulė grandinė išradimų: atvykus pas gydytoją žmogus netrukus turėtų gauti ne tik esminius tyrimus, bet ir pamatytų savo DNR, taip užtikrinant, kad didžiausias rizikas bus įmanomą įžvelgti iš anksto, kitus testus atliks „PST“ sistema, galinti vien iš balso pastebėti diabeto, demencijos, imunologinių ligų ar vėžio pavojus. Namie daiktų internetas padės visapusiškai sekti žmogaus gyvenseną – nuo jo maitinimosi įpročių, iki kasdienių tuštinimosi tyrimų.
„Privalome spręsti senėjančios visuomenės problemas pasitelkdami tiek inovacijas – balso analizę, ultragarsą, informacines technologijas ir elgesio sekiklius, tiek socialines sistemines reformas, užtikrinančias žmonių įpročių pokyčius. Mes siekiame iki 2022 m. sukurti sistemą, kurioje kiekvienas galėtų namie pasitikrinti visus savo sveikatos duomenis, kurie būtų išsamiai išanalizuoti ir kasdien atnaujinami. Viso to tikslas – visuomenė, kur kiekvienam rūpi jo sveikata ir didžiąją dalimi kiekvienas gali ja pasirūpinti net senatvėje“, – teigia K. Shinohara.
Technologijos dirbs kasdien, kad atpažintų gresiančias ligas
Korporacijos siekiai – analogiški tiems, kuriuos sveikatos ekspertai kelia jau daugybę metų. Tai: sveika mityba, reguliari fizinė veikla ir kokybiškas poilsis. Tačiau turint omenyje, jog anot tyrimų kas antras japonas net išgirdęs gydytojų perspėjimus nekeičia savo gyvensenos, to imtis planuojama per kiekvienoje darbo vietoje įdiegtus sprendimus.
„Nuo 2009-ųjų visoje „Tanita“ kompanijoje pradėjome ir iki šiol tęsiame sveikatos valdymo programą. Kiekvienas darbuotojas turi savo aktyvų sekiklį, matuojantį fizinę veiklą, biuruose įdiegti organizmo būklę tikrinantys aparatai, darbuotojus konsultuoja specialūs sveikatos specialistai, o valgyklose tiekiamas tik sveikas maistas. Visa informacija keliauja į informacijos debesį, kur ją lengva sekti ir pastebėti nukrypimus nuo normų. Vien dėka reguliaraus spaudimo, kūno riebalingumo ir judėjimo sekimo per labai trumpą laiką pamatėme drastiškus pokyčius“, – tikina Y. Yonai.
Nuo programos pradžios iki 2012 m. kompanijos viduje sveiką kūno masės indeksą turinčių darbuotojų procentas pakilo nuo 70 iki 75, tuo tarpu savo darbuotojų sveikatai tenkančias išlaidas kompanija nuo 2011 iki 2012 m. sumažino beveik 10 proc. Šiandien tokie sekikliai parduodami visoje Japonijoje, o norint pritraukti dėmesį tų, kurie savo sveikata visiškai nesirūpina, juos galima įsigyti net su „anime“ veikėjais.
