„Mokslas ir technologijos kuria šiandienos pasaulį. Nebesijaudinu dėl ekologijos, aplinkosaugos problemų
– pasitikiu mokslu“, – teigia suomė mokslo žurnalistė Eeva Pitkälä. Pasak jos, šiandien daugelis jaunų
mokslininkų iš pačių įvairiausių sričių aplinkos apsaugą laiko svarbiausiu prioritetu.
Žurnalistės kelią buvusi mokslininkė pasirinko siekdama įgyvendinti savo svajonę rašyti.
„Mokslas ir technologijos kuria šiandienos pasaulį. Nebesijaudinu dėl ekologijos, aplinkosaugos problemų – pasitikiu mokslu“, – teigia suomė mokslo žurnalistė Eeva Pitkälä. Pasak jos, šiandien daugelis jaunų mokslininkų iš pačių įvairiausių sričių aplinkos apsaugą laiko svarbiausiu prioritetu. Žurnalistės kelią buvusi mokslininkė pasirinko siekdama įgyvendinti savo svajonę rašyti.
„2000-aisiais Oulu universitete atsirado mokslo komunikacijos studijos, kurių seniai laukiau. Baigiau jas, nors jau nebebuvau studentiško amžiaus“, – pasakoja E. Pitkälä.
Būdama biologė pagal išsilavinimą, ji yra įsitikinusi – tam, kad rašytum apie mokslą, nebūtinai turi būti mokslininkas.
„Žinoma, yra rizika, jog mokslą pateiksi pernelyg populiariai. Tačiau, kita vertus, pats nebūdamas mokslininkas, užduosi tokius klausimus, kokius užduotų paprastas žmogus. Mokslininkas paprasto klausimo nesugalvotų, jis – kitoje pusėje“, – mano žurnalistė, įvairiems Suomijos mokslo žurnalams rašanti straipsnius technologijos srities tematika.
Kartu su kolegomis iš Suomijos technologijos srities žurnalistų asociacijos E. Pitkälä lankėsi Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos universitetų mokslo centruose.
Mokslininką išduoda švytėjimas akyse
„Daugelį metų dirbau Aalto universiteto komunikacijoje. Po šiandienos apsilankymo Kauno technologijos universitete matau daug galimybių bendradarbiauti“, – sako E. Pitkälä, kuri KTU „Santakos“ slėnyje aplankė Polimerų chemijos ir technologijos katedros laboratorijas. Ji buvo viena iš Suomijos žurnalistų vizito į Lietuvą iniciatorių.
„Buvome Taline, nes jis arti, kai kurie iš mūsų yra buvę Latvijoje, tačiau supratau, kad nieko nežinome apie Lietuvą. Truputį pasidomėję, supratome, kad jūsų universitetuose vyksta įdomūs dalykai“, – teigia E. Pikälä.
Pasak jos, iš vizito Lietuvoje įdomiausias buvo apsilankymas KTU „Santakos“ slėnyje ir Klaipėdos universitete. Iš šių vizitų žurnalistė teigia parengusi porą publikacijų chemijos mokslo žurnalams Suomijoje.
„Esu biologė, tačiau šiuo metu labiausiai domiuosi polimerų chemija, nes man rūpi užterštumo plastikais problematika. Mane sužavėjo galimybė pasirinkti aplankyti atskiras laboratorijas – taip gali labiau susikoncentruoti į dominančią tematiką. Organinių šviesos diodų tyrimus pristatęs jaunas mokslininkas Audrius Bučinskas man priminė Nobelio premijos laureatą Shuji Nakamura, kurį teko kalbinti – matyti toks pats švytėjimas akyse“, – sako E. Pikälä.
Tiltas tarp verslo ir mokslo
KTU „Santakos“ slėnyje Suomijos žurnalistai ne tik turėjo progą susipažinti su čia įsikūrusiomis laboratorijomis ir pabendrauti su universiteto tyrėjais, bet ir apsilankyti kitose Slėnyje įsikūrusiose erdvėse, pavyzdžiui, Kauno „Desing Library“ padalinyje, kuris yra vienas iš 27 esančių visame pasaulyje.
„Kai kada žmonės daug kalba, bet nespėja nieko parodyti. Kaune buvo atvirkščiai – per trumpą laiką spėjome išsamiai susipažinti su mus dominančiomis mokslo sritimis. Matau, kad galima atrasti daug sąlyčio taškų su mūsų šalyje vykdomais mokslo tyrimais“, – teigia E. Pikälä, viena iš Suomijos technologijų srities žurnalistų asociacijos tarybos narių.
Įkurtam 2014 m. KTU „Santakos“ slėniui kone iškart prigijo Baltijos šalių Silicio slėnio vardas. Apie 150 tyrėjų ir tiek pat verslo darbuotojų tose pačiose patalpose įsikūrusiame Kauno mokslo ir technologijų parke bendradarbiaudami kuria inovatyvius produktus ir technologijas, pritraukdami stambias vietos ir užsienio kapitalo investicijas. Verslui KTU „Santakos“ slėnyje siūloma virš tūkstančio specializuotų mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, pasiekiamų per atviros prieigos sistemą APCIS, kuri veikia kaip vienas langelis, padedantis verslui susisiekti su mokslu.
